Lietuvos bankas apribojo „Foxpay“ veiklą, paskyrė laikinąjį atstovą

Lietuvos bankas pranešė apribojęs teisėsaugos institucijų akiratyje atsidūrusios finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ veiklą ir paskyrė laikinąjį atstovą įstaigos veiklai priežiūrėti. Juo paskirta įmonė „Grant Thornton Baltic“.

Sprendimas priimtas dėl iškilusios grėsmės saugiai ir patikimai „Foxpay“ veiklai ir vartotojų interesams, penktadienį pranešė kovo viduryje pradėtą įmonės patikrinimą baigęs Lietuvos bankas. 

„Laikinasis atstovas neperima įstaigos valdymo, jo paskyrimas neturi įtakos klientams ir jų galimybėms naudotis paslaugomis. „Foxpay“ galės ir toliau vykdyti veiklą ta apimtimi, kurios neriboja Lietuvos banko įpareigojimai“, – teigiama LB pranešime. 

Bankas „Foxpay“ taip pat nurodė neužmegzti naujų dalykinių santykių ir neteikti finansinių paslaugų su pagrindine įstaigos akcininke Ieva Trinkūnaite susijusiems klientams, didesnės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos grupės klientams, taip pat teikiantiems investavimo („Forex“, sandoriai dėl kainų skirtumo), lošimų, informacinių technologijų, rinkodaros ir virtualiųjų valiutų paslaugas.

„Tai reiškia, kad kiekvienas su „Foxpay“ veikla susijęs įstaigos vadovų sprendimas galės būti priimamas tik su laikinojo atstovo sutikimu, Lietuvos bankui bus nuolat teikiama informacija apie „Foxpay“ veiklą“, – teigia LB.  

Pasak centrinio banko, tikrintu laikotarpiu – nuo 2022 metų rugsėjo 30 dienos iki šių metų kovo 20 dienos – „Foxpay“ veikla ir jos valdymas turėjo „esminių ir reikšmingų trūkumų“ – buvo netinkamai įgyvendinti teisės aktai, veikla neatitiko licencijos,  pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija bei šios srities vidaus kontrolė buvo netinkama, be to, trūkumų rasta klientų lėšų apsaugos ir kontrolės bei informacijos saugumo valdyme.

Be to, LB nustatė, kad „Foxpay“ akcininkė I. Trinkūnaitė neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, o įmonės veikloje faktiškai dalyvavo su ja „artimais ryšiais susijęs asmuo, kuris buvo įtraukiamas į įvairius su „Foxpay“ veikla susijusius klausimus“. 

Pasak banko, patikrinimo metu taip pat užfiksuotos aplinkybės, leidžiančios manyti, kad „Foxpay“ buvo didesnė bei netinkamai valdoma nuolatinė interesų konfliktų rizika dėl I. Trinkūnaitės ir su ja susijusių įmonių.

„Foxpay“ netinkamai reglamentavo ir vertino atvejus, kai pagal rizikos vertinimo ir valdymo procedūras būdavo nustatoma didesnė kliento pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika – tiek dėl kliento turto ir lėšų šaltiniui nustatyti surinktų dokumentų įvertinimo, tiek dėl sustiprintos stebėsenos priemonių taikymo“, – teigia LB. 

Centrinio banko teigimu, kai kuriais atvejais neveikė „Foxpay“ stebėsenos sistema ir nebuvo stabdomos įtartinos klientų mokėjimų operacijos, įmonė nestebėjo vidinių operacijų tarp įstaigos klientų, kripto turto paslaugas teikiančių klientų 

Anot LB, „Foxpay“ taip pat netinkamai įgyvendino klientų lėšų apsaugos ir šios srities vidaus kontrolės bei informacijos saugumo valdymo reikalavimus.

„Užfiksuota, kai be jokio teisinio pagrindo paslaugas „Foxpay“ teikiantis juridinis asmuo disponavo „Foxpay“ klientų lėšomis, kurių pervedimas į klientų lėšų apsaugai skirtą „Foxpay“ specialiąją sąskaitą priklausė ir nuo to, ar tas asmuo atliks minėtus pervedimus ir ar tai padarys laiku“, – nurodė bankas. 

„Taip pat nustatyta, kad „Foxpay“ prie savo informacinių sistemų suteikė prieigą vartotojams, kurių tapatybės negalima buvo nustatyti. Tai kelia grėsmę „Foxpay“ veiklos saugumui ir patikimumui, klientų interesų ir lėšų apsaugai“, – teigiama pranešime. 

Centrinio banko teigimu, patikrinimo metu „Foxpay“ teikė netikslią, neteisingą ir neišsamią, kai kuriais atvejais – prieštaringą informaciją, susijusią su įstaigos klientais, jų bylomis ir mokėjimo operacijomis, vidaus kontrolės procesais.

„Sulaukus išsamių „Foxpay“ paaiškinimų bus visapusiškai vertinami patikrinimo rezultatai ir galutinai nuspręsta dėl taikytinų poveikio už nustatytus pažeidimus priemonių“, – teigė LB.  

Lietuvos bankas neplaninį „Foxpay“ ir jos savininkės I. Trinkūnaitės patikrinimą atliko nuo kovo vidurio. Be to, centrinis bankas birželį apribojo įmonės naudojimąsi jo valdoma mokėjimų sistema „Centrolink“, išskyrus su viešuoju sektoriumi susijusius mokėjimus.

Šį LB sprendimą „Foxpay“ yra apskundusi teismui.

2022 metais po įvairių institucijų patikrinimų Lietuvos bankas I. Trinkūnaitei leido įsigyti „Foxpay“, tačiau šiemet gegužę vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija, o birželio 5 dieną – ir Vyriausybė pripažino verslininkę neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų. 

Be to, Vyriausybė nutarė, kad I. Trinkūnaitė dėl savo ryšių su V. Germanu neturi teisės dalyvauti ir balsuoti nacionaliniam saugumui strategiškai svarbiame finansų sektoriuje veikiančios „Foxpay“ akcininkų susirinkime bei naudotis kitomis akcininko neturtinėmis teisėmis. 

Šią savaitę „Foxpay“ pranešė, jog I. Trinkūnaitė pardavė 9 proc. bendrovės akcijų trims įmonės darbuotojams, o akcininkai paskyrė naują jos valdybą.

Pati verslininkė BNS trečiadienį teigė ketinanti dalimis ar iškart parduoti ir likusias įmonės akcijas, apie tai šiuo metu diskutuojanti ir su Lietuvos banku. 

I. Trinkūnaitė 9 proc. „Foxpay“ akcijų teigė pardavusi, siekdama užtikrinti tolesnę įmonės veiklą. I. Trinkūnaitės teigimu, dėl Vyriausybės sprendimo ji nebegalėjo kontroliuoti įmonės ir daryti su jos valdymu susijusių sprendimų.

Ikiteisminį tyrimą dėl galimai neskaidrios įmonės veiklos yra pradėjusi ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).