Lietuvoje rengiami karo komendantai

Lietuvos kariuomenei rengiantis tinkamai reaguoti į šiuolaikines grėsmes valstybės saugumui, į karines pratybas palaipsniui įtraukiama vis daugiau valstybinių jėgos struktūrų, savivaldybių darbuotojų, taip pat civilinių tarnybų. Pratybose kariuomenės daliniai aktyviai treniruojasi ne vien poligonuose, bet ir civilinėse teritorijose visoje Lietuvoje. Viskas daroma taip, kaip vyktų pačiu kritiškiausiu mūsų šaliai atveju. Siekiant tokiu metu užtikrinti sklandžią sąveiką tarp karių ir civilių, Lietuvos kariuomenėje atnaujinama karo komendanto pareigybė.

Lietuvoje Ginkluotųjų pajėgų vado nurodymu bus paskirta 60 komendantų: tiek, kiek Lietuvoje yra savivaldybių. Didžioji dalis pareigybių jau užpildyta, tačiau potencialių kandidatų dar tebeieškoma. Reikalingi karininkai su atsargos kapitono, majoro ar pulkininko leitenanto kariniais laipsniais. Karo komendanto institucija Lietuvoje vėl atgaivinama ir, nors tai yra „mieganti" pareigybė, kol jos nepažadins karo griausmas, žmogus užimantis šias pareigas yra realus, parengtas ir patikrintas, ne popierinė kandidatūra.

„Negalėčiau būti vien sąrašo dalis. Gavęs pasiūlymą tapti rajono karo komendantu svarsčiau, ar gebėsiu pateisinti lūkesčius. Kai buvau užtikrintas, kad manimi pasitikima, abejonės išsisklaidė, – sako Vilkaviškio seniūnas, atsargos kapitonas Remigijus Kurauskas, – manau, yra svarbu kiekvienoje savivaldybėje turėti karo komendantus. Dabar geopolitinė padėtis sudėtinga, todėl akivaizdu viena – privalome būti pasirengę bet kokiai įvykių eigai. Mes priklausome NATO, todėl esame saugesni. Neabejoju, kad jei 2004 m. nebūtume tapę aljanso nariais, mūsų šalies likimas galėjo susiklostyti visai kitaip", – įsitikinęs Vilkaviškio rajono karo komendantas.

Šiandien vis dar tebevyksta reikiamų kandidatų į karo komendantus atranka, jų skyrimas į pareigas ir atrinktų pareigūnų rengimas. Kiekvienas atsargos karininkas, besirengiantis užimti karo komendanto pareigas, visų pirma, privalo atitikti kariuomenės keliamus reikalavimus, o vėliau atnaujina savo karinius įgūdžius bei žinias. Jiems numatyti kariniai Karo komendanto bei Rezistencijos kursai, kur pastarąjį praves Specialiųjų operacijų pajėgų specialistai. Dar komendantams reikės baigti nuotolinį Teisės kursą. Karo padėties metu, pagal vis dar galiojantį Karo padėties įstatymą, komendantas gali suvaržyti taikos metu mums įprastas teises. Naujame Karo padėties Konstituciniame įstatyme, su kurio projektu galima susipažinti internete, nustatomas karo prievolininkų teisės išvykti iš Lietuvos apribojimas, supaprastinamas valstybės ar savivaldybės turto perdavimas – rekvizicija bei pakoreguoti kiti, karo metu itin svarbūs, punktai.

Paskirtas karo komendantas – jaučiuosi kaip 1991-aisiais

„Mane surado, sulaukiau skambučio iš Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos bei pasiūlymo tapti gimtojo rajono karo komendantu. Anksčiau čia esu vadovavęs savanorių kuopai, teritorinės gynybos štabui, batalionui, – sako Joniškio rajono karo komendantas atsargos kapitonas Identas Adomaitis, – negalėjau nesutikti. Jaučiuosi panašiai kaip 1991-aisiais, tada kūrėme kariuomenę, o dabar įgyvendiname atnaujintą karo komendantų projektą. Tikrovėje būtų didelis išbandymas, man karininkui ir civiliam valdininkui, karo atveju dirbti sutartinai. Taikos metu įstatymai ne visada suprantami ir vykdomi teisingai, o ką jau kalbėti apie karo padėtį, kai bus daug poreikių ir stokosime tuos klausimus galinčių išspręsti žmonių? Tikiu, kad valdininkai yra susipažinę su dabar galiojančia 2000-ųjų metų Karo padėties įstatymo redakcija. Pasibaigus rinkimams, naujai administracijai reikėtų prisistatyti ir drauge panagrinėti dokumentus, kad pastarieji susipažintų su karo komendantų teisėmis ir pareigomis. Veikiančioms vietos savivaldos institucijoms karo komendantų sprendimai bus privalomi, todėl visiems būti geras negalėsiu".

Istorijoje komendantas – tikras žandaras

Nesutarimų tarp karinės ir civilinės valdžios būta ir prieš lygiai šimtą metų. 1920 metais Kėdainių karo komendantas mjr. J. Čaplikas garsėjęs ne iškalba, bet tiesmukumu ir ištikimybe „kietos rankos" politikos principams yra viešai pasisakęs: „Komendantas – tikras žandaras. Ir vienintelis žmogus apskrity šį tą dirbąs. Įsišaknijęs senas rusų revoliucijos metodas šnekėti, bet nedirbti. Sakoma komendantas žiaurus, bet kad reikalinga daugiau darbo, mažiau žodžių: reikalinga botago".

„Dėl didelių galių jausdamiesi vieninteliais, už viską atsakingais apskrities „šeimininkais" karo komendantai neretai iš aukšto žvelgdavo į kitas tenykštes valdžios struktūras, laikė jas nepatikimomis ir neveiksniomis, todėl negalinčiomis dirbti visiškai savarankiškai – be jų nurodymų ir kontrolės" – savo moksliniame darbe „Karo padėties režimas Lietuvos Respublikoje 1919−1940" rašo istorikas Modestas Kuodys iš Kauno Vytauto Didžiojo universiteto.

Istorinės ištakos

Karo komendanto pareigos Lietuvos kariuomenėje nėra naujiena. 1990−1992 m. Lietuvoje veikė Krašto apsaugos departamento (KAD) karo komendantūros. Jų užduotis buvo rūpintis KAD padalinių infrastruktūra, karių tarnybos ir gerovės klausimais, taip pat šaukti jaunuolius į kariuomenę, patruliuoti paskirtose teritorijose bei budėti objektuose, prisidėti prie to, kad okupacinės Rusijos armijos kariai kiek galima greičiau išsikraustytų iš Lietuvos. Komendantūrose veikė komendantiniai būriai, kuriuose privalomąją tarnybą atliko ir pirmieji atkurtos Lietuvos kariuomenės šauktiniai. Šios komendantūros buvo likviduotos prieš 26 metus, 1993-ųjų sausio mėnesį. Istoriniai įvykiai liudija, kad karo komendantai tarpukariu buvo rimta jėga ir Pirmojoje Respublikoje, ypač pereinamuoju laikotarpiu. Karo komendanto pareigybė Lietuvos kariuomenėje atsirado nuo pat jos kūrimosi pradžios, 1918 m.

Istorijos pamokos

Nesvarbu, kokia operacija vyksta, puolimas ar gynyba, bet komendantas turi veikti, kitaip jo neveiksnumas gali būti naudingas priešininkui, tai buvo aprašyta legendinio diversanto Otto Skorzeny prisiminimų knygoje. Antrajam pasauliniam karui ritantis į Vakarus, aprašomas geras pavyzdys, kas vyksta, kai sovietų užgrobtoje teritorijoje nėra paskiriamas karo komendantas: „Per savo operacijas įsitikinome, kad priešas savo užimtų teritorijų nekontroliuoja, – detalizuodamas atvejį Lenkijoje, prisimena O. Skorzeny, – telefono laidai buvo nesugadinti, tad buvo galima susisiekti su toli priešo užnugaryje esančiais miestais, kaimais, fabrikais ir tarnybomis. Kartą man paskambino Lihmanštato vieno iš svarbiausių vokiečių fabrikų vadovas ir paklausė, ar tęsti darbą. Priešas perėjo miestą ir tiek, neužėmė jo, nepasirūpino juo."

Karo komendantas, kas jis dabar?

„Visų pirma – tai vadas, – į retorinį klausimą atsako majoras Vaidas Žiogas iš Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo, kuruojantis karo komendantų projektą. „Karo komendantas reikalingas tik karo metu, tačiau tinkamai parinktos saugumo priemonės visada suteikia papildomo saugumo jausmą. Tokiu principu paremta kiekvienos pasaulio valstybės, turinčios savo kariuomenę, saugumo koncepcija. Galimos grėsmės akivaizdoje Lietuvos kariuomenė įgyvendina svarbų tikslą – rengia karo komendantus. Už karo komendantų pajėgumų plėtojimą yra atsakingas Lietuvos kariuomenės Gynybos štabas, tačiau etatus administruoja Krašto apsaugos savanorių pajėgos. Atsižvelgiant į naujojo Karo padėties Konstitucinio įstatymo projektą – pagrindinė karo komendanto funkcija – būti tarpininku tarp kariuomenės ir savivaldybės administracijos. Pareigūnas privalės žinoti: kaip paskirstyti savo miestų ir rajonų resursus, kaip panaudoti infrastruktūrą gynybos ir krizinių situacijų sprendimo reikmėms, užtikrinti valstybės gynybą ir vykdyti rezistenciją, – tai bus jo pareigos ir užduotys. Komendantas bus ne tik tarpininkas, bet, esant poreikiui, ir rezistentas, partizaninio judėjimo vadas. Visą karo komendantų veiklą nuolat kontroliuos juos į pareigas paskyręs Ginkluotųjų pajėgų vadas. Savivaldybės administracijos direktorius karo atveju komendantą aprūpins patalpomis, o kariuomenė suteiks ginkluotę, amuniciją ir specialiąsias ryšio priemones."

Šauliai ir medžiotojai turės naujų užduočių ir kitą statusą

Naujoje karo padėties įstatymo redakcijoje numatoma ir tai, kad ginkluotosioms pajėgoms būtų priskiriami neokupuotose teritorijose veikiantys ginkluoto pasipriešinimo vienetai, partizanai. Taip legalizuojamas kovinių Lietuvos šaulių sąjungos šaulių ir medžiotojų statusas. Šauliai, pavyzdžiui, turės remti savivaldos institucijų veiksmus, užtikrinti viešąją tvarką, vykdyti komendantinio būrio funkcijas – padėti savivaldybių administracijos direktoriams. Kita šaulių užduotis – būti pasiruošusiems vykdyti paskirtų objektų apsaugą, taip pat žvalgybinės informacijos rinkimą. Šauliai taip pat vykdytų logistinę ir medicininę paramą priešo okupuotoje teritorijoje (kaip partizanų rėmėjai pokario rezistencijos kovų laikotarpiu). Koviniai šauliai lemiamu momentu turėtų įsijungti į kovinius veiksmus, ginti savo rajoną. Naujuoju karo padėties įstatymu bus suvienodinamas visų ginkluotųjų pajėgų narių, vadinamųjų kombatantų statusas – jų teisės ir socialinės garantijos.

Į klausimą – „Ar tai nėra perdėm sudėtinga užduotis atsargos karininkui?" kol kas negalima atsakyti. Karo komendantui reikalingos ne vien kompetencijos, bet ir drąsa, ryžtas ir komunikabilumas. Visi į šias pareigas paskirti karininkai supranta, kokį darbą karo atveju apsiima vykdyti. Jie nebus vieni. Karo komendantas ir administracijos direktorius privalės būti lygiaverčiai kolegos ir veiksmingas multifunkcinis tandemas. Internete galima plačiau susipažinti su naujausiu Lietuvos Respublikos Vyriausybei pristatytu Karo padėties Konstitucinio įstatymo projektu, kuris numato kur kas daugiau įgaliojimų savivaldybėms, konkrečiai – administracijos direktoriams, tačiau jei minėtas asmuo negalės eiti pareigų arba bus nušalintas dėl neveiksnumo, jo funkcijas laikinai vykdys tas pats karo komendantas. Ir tai tik viena detalė įrodanti, kokia reikšminga figūra jis yra.

Kas vyks karo atveju?

Vadovaujantis naujuoju karo padėties įstatymo projektu, kuris turėtų įsigalioti nuo ateinančių metų pradžios, karo komendantas kiekvienoje savivaldybėje, paskelbus karo padėtį, bus paskirtas nedelsiant.

„Karo komendantų skyrimas į pareigas ir jų vykdymas yra tik viena iš daugelio užduočių, kurios bus įvykdytos Lietuvoje įvedus karo padėtį. Paprastai tokiu atveju vykdoma ir visuotinė arba dalinė mobilizacija. Kiekvienos savivaldybės administracijoje yra už mobilizaciją atsakingi pareigūnai, kurie vykdys valstybės ir savivaldybių mobilizacijos planus. Šie pareigūnai informuos savivaldybės gyventojus apie jų teises, pareigas, – sako Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius Virginijus Vilkelis, – taip bus užvestas mechanizmas, kurio viena iš svarbiausių dalių yra ir karo komendanto institucija. Ji užtikrins sąveiką tarp ginkluotųjų pajėgų ir savivaldybės, o administracijos direktorius teiks neginkluotą pagalbą kariuomenei ir užtikrins visuomenės saugumą.

„Mano žiniomis, praktiškai kiekviena rajono savivaldybė praėjusiais metais buvo aplankyta Krašto apsaugos ministerijos Mobilizacijos departamento atstovų, – buvo aptarta tarpusavio sąveika ir užduotys su visų rajonų savivaldybių administracijų direktoriais, todėl šoko „ką daryti" kritiniu atveju nebus", – sako Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Mobilizacijos valdymo grupės sekretorius Kęstutis Klungis.

Jeigu taip visgi įvyktų, jog kilęs konfliktas nebus sustabdytas taktinei pauzei, o karo komendantas iki krizės konkrečiame rajone nebuvo paskirtas? Teks suktis turimais resursais. Visi atrinkti karininkai turi būti pasirengę dirbi ekstremaliomis sąlygomis. 2020 m. Lietuvos kariuomenė su paskirtaisiais karo komendantais aktyviau dalyvaus mokymuose, todėl visuomenė bus dar geriau informuota apie šią santykinai naują iniciatyvą. Kariuomenėje svarbus karo komendantų projektas įgauna pagreitį, kuris visuomenėje turėtų nuraminti periodiškai kylančius nihilistinius samprotavimus apie neva lengvai pažeidžiamą ir nesudėtingai okupuojamą valstybę bei tam nepasirengusius jos piliečius.

gr. Vilius DŽIAVEČKA, Krašto apsaugos savanorių pajėgų leidinys „Savanoris"

Autoriaus ir Michail Lysenko nuotraukos