Lietuvoje pirmoji laisvoji ekonominė zona mieste atsiras Alytuje?

„Alytaus pramonės parkas šiandien nebeturi kur plėstis, o Pietų Lietuvoje nėra kito pramonės parko ar specialiosios ekonominės zonos, kur galėtų kurtis didelius projektus planuojantys investuotojai“, - sakė Dzūkijos sostinėje apsilankęs LR ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius, prakalbęs apie Alytuje planuojamą kurti Laisvąją ekonominę zoną (LEZ) ir patvirtinęs, kad ją matantis Alytaus aerodrome, esančiame Miškininkų gatvėje. Esą, čia LEZ užimtų apie 100 hektarų ploto teritoriją.

Galimybei LEZ atsirasti minėtoje teritorijoje I Alytuje pritarė ir naujoji miesto valdžia, pritarusi galimybių studijai. Jeigu ekspertai nustatys, kad ši vieta tinkama ir tam vėl pritars dauguma Alytaus politikų, vietoj lėktuvų kils gamyklos.

Įdomu, jeigu LEZ atsirastų vietoje istorinio, šiemet savo 80-metį mininčio aerodromo, Alytus taptų vienintele Lietuvos savivaldybe, kur tokia pramoninė zona veiktų ne kur nors užmiestyje, o mieste.

Dabar Lietuvoje veikia septynios supaprastintų mokesčių ekonominės zonos. LEZ (kurio Alytaus miesto savivaldybė anksčiau buvo atsisakiusi jau keletą kartų ir vietoje to vystė Pramonės parką) mūsų šalyje veikia ne miestuose, kur gausu gyventojų, o šalia (Akmenės, Kauno, Klaipėdos, Kėdainių, Marijampolės, Panevėžio ir Šiaulių).

ATNAUJINTA

Su LEZ ne užmiestyje, o pačiame mieste, o dar unikalioje istorinėje, taip pat gamtos vietoje I Alytuje nesutinka du buvę merai – daugumoje dirbantis Jurgis Krasnickas, opozicinei „Vieningo Alytaus“ frakcijai priklausantis dirbantis Česlovas Daugėla ir dar vienas tarybos narys, buvęs aviatorius Sigitas Leonavičius bei, žinoma, bendruomenė, kurioje kol kas garsiausi aviatorių balsai.

Kitokios nuomonės naujasis Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis, jis skaičiuoja, kad Alytaus LEZ teritorijos parengimas kainuos apie 10 mln. eurų, o dalį lėšų būtų galima gauti iš Europos Sąjungos. Ministerijų atstovai dar pilnesnis optimizmo – „Investuok Lietuvoje“ įžvalgose skelbiama, kad iki 2043 metų Lietuvos LEZ sektoriaus poveikis viešiesiems finansams (įskaitant įmonių ir darbuotojų sumokėtus mokesčius, investicijas į infrastruktūros vystymą), į zoną ateisiančių įmonių skatinimą ir mokestines lengvatas turės viršyti ... 6,6 karto.

„Alytaus LEZ būtų sukurta visa gamybos investicijoms reikalinga infrastruktūra ir kiti elementai, padėsiantys pritraukti tiek Lietuvos verslo, tiek užsienio investuotojų gamyklų, kursiančių darbo vietas regiono gyventojams“, – teigia ministras V. Sinkevičius, kurio vadovaujamos ministerijos prognostikų skaičiavimu, į naująją Alytaus LEZ galima būtų pritraukti iki 600 mln. eurų investicijų ir sukurti 2 tūkst. 500 (!) darbo vietų.

Su jaunaisiais ekonomikos ir inovacijų „orakulais“ nesutinka investicijas ir inovacijas praktiškai suprantantis miesto politikas, Pramonės rajone įmonę turintis verslininkas S. Leonavičius, kuris primena, kad krūva valdiškų eurų jau sukišta į Pramonės parką, o jame iki šiol yra laisvų vietų. „Vienintelį LEZ‘o aerodromo teritorijoje pliusą matau – Europos sąjungoje tai būtų gražiausia vieta pramonei ir simboliškai primintų sovietų pramonės, ūkio laikus, kai gražiausiose vietose paežerėse, paupiuose buvo statomos vėliau ilgą laiką aplinką smardinusios fermos“, - sako S. Leonavičius.

Išties, kitų miestų, turinčių laisvas ekonomines zonas pavyzdžiai rodo, kad teritorijos tam parengtos užmiestyje, be to – 100 hektarų Alytaus aerodromo sklypas beveik neturi plėtros galimybių, vakarinėje jo dalyje – Nemunas, pietinėje – kapinės, šiaurinėje – kelias, rytinėje – kelios gamyklos. Tuo tarpu Kauno ir Klaipėdos LEZ teritorijos – penkis kartus didesnės. Tačiau sklypai minėtose vietovėse – ne apgyvendintose miesto dalyse.

„Didžiausia nesąmonė. Kažin kieno interesus gina tie, kurie tai sumąstė. Griaukit Pramonės rajone gamyklas-vaiduoklius ir kurkit ką tik nori. Sakot, kad priklauso keliems šeimininkams, tai tarkitės – manau, rasit kompromisą, bet ne – jiems dar reika ir aerodromą istoriškai svarbų sunaikinti, pristatyti vaiduokių ir tipo mes daug gero padarėm. Klausimas kam – savo kišenei?“, - teiraujasi netoli Alytaus aerodromo gyvenanti Jolanta Sikorskienė.

Istorinis Alytaus aerodromas, kuriame prieš 75-erius metus bazavosi legendinė Normandijos-Nemuno aviaeskadrilė, gali virsti fabrikų teritorija, bent jau formaliai už pusantrų metų. Kitų miestų turinčių LEZ zonas patirtis rodo, kad jos steigiamos užmiestyje, kur žemės kaina yra mažesnė. Tuo tarpu, Alytaus atveju gali būti, kad pramoniniais pastatais bus užstatytas sklypas labai patrauklioje teritorijoje.

„Kokios „atsilupę" turi būti smegenėlės, jei kyla tokios „genialios" idėjos – griauti tai, ką turi geriausio. Griauti tai, kas įkvepia ir skatina kilti. Kažin, ar žino bičai, sėdintys Rotušės aikštėje, kas yra Alytaus veidas? Jis – tikrai ne toks, kurį manotės esą nusipirkę. Kas pirmiausia šauna į galvą didžiajai daliai žmonių, su kuriais kalbėdamasis pasakai, kad esi iš Alytaus? Manote, aukščiausias pėsčiųjų tiltas ar ženklas „Alytus-Myliu", Alytus - rožės miestas? Nė velnio... Zona... Šiek tiek pasistengus, Alytaus aerodromas gali prisidėti prie teigiamo miesto žinomumo vystymo. Bet jei judama kryptimi, kur unikalūs miesto objektai naikinami ir keičiami beveidžiais pramonės objektais, tada Alytus niekada neišaugs iš miestelio prie Kauno-Vilniaus sankryžos komplekso", - argumentuoja iš Alytaus miestui, jo praeičiai ir ateičiai neabejingas Metelių regioninio parko vadovas Ramūnas Krugelis.

„Siekiant stiprinti Pietų Lietuvos ekonomiką ir spręsti regionui opias nedarbo ir emigracijos problemas, Alytuje turi būti įkurta laisvoji ekonominė zona“, - į Dzūkijos sostinėje atvykęs vizito, sakė V. Sinkevičius, kone griežtai tvirtinantis, kad LEZ Alytuje yra būtinybė. Ministras taip pat įgarsino pakankamai pretenzingą sąlygą, kad „jeigu Alytus turėtų laisvąją ekonominę zoną, būtų galima kalbėti ir apie naują kelią Alytus-Kaunas“.

Ministro žodžius S. Leonavičius laiko „valstiečių ministro šantažu“ ir klausia, kas bus su nauju keliu Alytus-Kaunas, jeigu aerodromas sunaikintas nebus, jo vietoje LEZ neatsiras? „Jei fabrikai statysis Alytaus rajone, kur vietos yra ne tik devyniems LEZ'ams bei ir jų plėtrai, tai kelio nebebus?“, - dviprasmiškai nuskambėjusiuose V. Sinkevičiaus žodžiuose S. Leonavičius ieško logikos. Jos tiek ministro, tiek miesto mero N. Cesiulio bei politinės daugumos veiksmuose neranda ir miestų inžinerijos specialybę baigęs, visą gyvenimą teritorijų, statinių planavimo ir statybų versle dirbęs Č. Daugėla, kuris, kaip ir dalis kitų I Alytaus gyventojų, viešai prieštarauja LEZ'ui aerodrome, todėl ketina iki liepos 13-osios pasirašyti po peticija „Už istorinio Alytaus aerodromo išsaugojimą, LEZ‘ui I Alytuje – NE!“, o taip pat imtis kitų aktyvių veiksmų.