Lietuvoje lankysis Vokietijos gynybos ministras B. Pistoriusas: sakys kalbą Seime, dalyvaus dvišalės sutarties ratifikavime

Ketvirtadienį Lietuvoje lankysis Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas.

Vokietijos politiko darbotvarkėje – susitikimas su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen. Vėliau jis plenarinio posėdžio metu kreipsis iš parlamento posėdžio salės tribūnos ir sakys kalbą.

Iš karto po to Seimas planuoja ratifikuoti dvišalį Lietuvos ir Vokietijos vyriausybių susitarimą dėl bendradarbiavimo gynybos srityje.

Pastarąją sutartį, kuri apibrėžia į Lietuvą perkeliamos vokiečių karių brigados karių, jų šeimų, civilių tarnautojų teises, Berlyne jau pasirašė šalių gynybos ministrai Laurynas Kasčiūnas ir B. Pistorius bei užsienio reikalų viceministrai Jonas Survila bei Tobias Lindner. Dokumentą dar turi ratifikuoti Lietuvos ir Vokietijos parlamentai.

Po apsilankymo Seime B. Pistoriusas susitiks su premjere Ingrida Šimonyte, dalyvaus spaudos konferencijoje su L. Kasčiūnu.

Dvišalė sutartis apibrėš brigados karių, jų šeimų teisinį statusą

Seimui pateikta Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimo sutartis reglamentuoja Vokietijos karinių pajėgų, civilių tarnautojų, jų šeimos narių teisinį statusą Lietuvoje, taip pat ir civilinių paslaugų, tokių kaip sveikatos apsauga, susisiekimas ir karių vaikų švietimas, teikimą.

Dvišalė sutartis aprėpia ne tik brigados atvykimo ir išvykimo tvarkas, numato galimybę vokiečių kariams patekti į Lietuvos karinės infrastruktūros objektus, tačiau ir apibrėžia mokestinį režimą, kuris bus taikomas Vokietijos karinėms pajėgoms ir personalui. Pavyzdžiui, vokiečių karinės valgyklos ir parduotuvės bus steigiamos, taikant mokestines išimtis. Tiesa, pastarosiomis galės naudotis ir kitų NATO valstybių, išskyrus Lietuvą, karinių pajėgų nariai, dalyvaujantys bendrose operacijose ar pratybose.

Vokietijos karinių pajėgų ir valstybinių įmonių įsigyjamam turtui ar paslaugoms, skirtoms išimtinai brigados poreikiams, taip pat nebus taikomas pridėtinės vertės mokestis, akcizai ar panašios mokestinės prievolės.

Sutartyje reglamentuota galimybė Vokietijos karinėms pajėgoms steigti šalyje karinį paštą, vairavimo mokyklas, karines gydymo įstaigas, radijo stotį. Tiesa, radijo dažniai vokiečių reikmėms bus suteikiami nemokamai.

Susitarime – ir dėmesys švietimui. Dokumente teigiama, jog karių vaikai Lietuvoje mokysis savo gimtąja kalba pagal Vokietijos švietimo programas. Numatoma, kad infrastruktūrą ugdymui suteiks Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybės – įskaitant ir galimas objektų statybas. Išlaidos tokiems poreikiams bei galimoms ugdymo įstaigų statyboms bus skiriamos Vyriausybės sprendimu.

ELTA primena, kad Berlynas 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.

Planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro B. Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.

Šį pavasarį į Lietuvą atvyko pirmasis Vokietijos brigados elementas – per 20 karių, kurie yra atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą.