Lietuvoje gyvenančių ukrainiečių apklausa: stinga medicininės pagalbos, sunku įsidarbinti

Lietuvoje gyvenantiems ukrainiečiams labiausiai stinga paramos ir pagalbos sveikatos priežiūros sektoriuje, taip pat gaunant kokybiškas psichologo paslaugas, daliai sudėtinga įsidarbinti, rodo Raudonojo Kryžiaus atlikta apklausa.

Kaip antradienį pranešė organizacija, anoniminėje apklausoje ukrainiečiai taip pat įvardijo problemą, jog delsiama vaikus mokyti šalies ugdymo įstaigose.

Apklausoje dalyvavo 3862 pabėgėliai iš Ukrainos. Didžioji dalis jų, daigiau kaip 3,5 tūkstančio – moterys, likusieji – vyrai.  Apie 73% respondentų Lietuvoje gyvena nuo pernai pavasario.

Tyrime buvo įvertinti Lietuvoje gyvenančių pabėgėlių iš Ukrainos poreikiai sveikatos priežiūros, ugdymo, informacijos, lietuvių kalbos kursų, darbo ir pajamų srityse. 

Stinga kokybiškų sveikatos paslaugų

Apklausa parodė, kad Ukrainos žmonėms Lietuvoje aktualios sveikatos priežiūros paslaugos, tačiau tik kiek daugiau nei 60 proc. apklaustųjų žino apie teisę būtinąsias medicinos paslaugas gauti nemokamai. Daugiau nei 85 proc. nurodė, kad jiems buvo arba yra aktualios sveikatos priežiūros paslaugos, apie 80 proc. jau kreipėsi į gydymo įstaigas Lietuvoje. Apklausos duomenimis, mažesniuose Lietuvos miestuose apsigyvenę ukrainiečiai yra geriau informuoti apie sveikatos priežiūros paslaugas.

Trečdalis respondentų, kurie kreipėsi į gydymo įstaigą, nurodė, kad jų poreikiai nebuvo atliepti arba atliepti tik iš dalies. Pagrindinės neatlieptų poreikių priežastys – kalbos barjeras, nemandagus medicinos personalo elgesys, netęstas reikalingas gydymas arba nurodymas susimokėti už paslaugas. Sveikatos priežiūros paslaugos geriau vertinamos mažesniuose miestuose.

Psichologo paslaugų prireikė kas penktam Lietuvoje gyvenančiam pabėgėliui iš Ukrainos. Beveik 60 proc. pasinaudojusių paslaugomis, teigė, kad jų poreikiai nebuvo patenkinti arba patenkinti tik iš dalies. Geriau psichologo paslaugas vertino didesniuose miestuose įsikūrę asmenys.

40 proc. respondentų nurodė turintys nuolat vartoti paskirtus vaistus, tačiau beveik 90-čiai proc. iš jų vaistai nebuvo arba nėra kompensuojami arba kompensuojami tik iš dalies, o apie 60-čiai proc. iš jų būtų aktuali papildoma parama, susijusi su vaistų kompensacija.

„Matome, kad itin daug žmonių turi vartoti gydytojų paskirtus vaistus. Papildomuose komentaruose respondentai dažnu atveju nurodo, kad vaistai Lietuvoje yra labai brangūs ir tai yra didelė bei neplanuota finansinė našta numatant biudžetą, reikalingą savo ir kartu gyvenančių šeimos narių pragyvenimui“, – teigia tyrimą atlikęs Lietuvos Raudonojo Kryžiaus stebėtojas Stasys Vaitonis.

Delsia lankyti šalies ugdymo įstaigas

Apie 84 proc. pabėgėlių žino, kad turi teisę į nemokamą ugdymą Lietuvoje ir beveik 70 proc. respondentų nurodė užregistravę arba planuojantys registruoti vaikus į Lietuvos ugdymo įstaigas. Tačiau apie 20 proc. respondentų nurodė, kad jų poreikiai ugdymo sektoriuje nebuvo atliepti arba atliepti tik iš dalies dėl kalbos barjero, kanceliarinių bei informacinių priemonių trūkumo, iššūkių ruošiant namų darbus.

Stebėtojas S. Vaitonis sako, kad atsižvelgiant į ugdymo svarbą, pakankamai didelis procentas apklaustųjų delsia vaikus užrašyti į mokyklas ar darželius Lietuvoje.

„Pagrindinė mokyklinio amžiaus vaikų neleidimo į Lietuvos mokyklas priežastis yra nuotoliu tęsiamas mokymas Ukrainoje. Taip pat dalis respondentų nurodė planuojantys artimiausiu metu grįžti į Ukrainą arba nenori, kad jų vaikai mokymą tęstų kita kalba. Tuo metu nemažai ikimokyklinio amžiaus vaikų dar neturi dvejų metų arba net ir vyresni vaikai lieka namuose su vienu iš tėvų ar seneliais“, – apklausoje išryškėjusias priežastis nurodo S. Vaitonis.  

Suaugusieji ukrainiečiai patys noriai mokosi lietuvių kalbos – tyrimo metu paaiškėjo, kad daugiau nei 40 proc. respondentų lankė lietuvių kalbos kursus, o dar 22 proc. išreiškė norą kursus lankyti, tačiau neturėjo galimybės to padaryti.

Didžioji dalis besimokiusių lietuvių kalbos pasirinko nemokamus valstybės pasiūlytus kursus. Ukrainiečiai, gyvenantys mažesniuose miestuose, lankė lietuvių kalbos kursus dažniau, nei gyvenantys didesniuose miestuose. 

Didžioji dalis dirba

Apklausa taip pat parodė, kad beveik pusė apklaustųjų turi darbą Lietuvoje, o penktadalis nori dirbti, bet stringa darbo paieškose.

Kalbos barjeras, kvalifikacijos trūkumas ar logistikos iššūkiai – buvo nurodytos kaip pagrindinės priežastys, kodėl nepavyksta susirasti darbo. Didesnes galimybes įsidarbinti turi didesniuose miestuose įsikūrę ukrainiečiai.

Be to, daugiau nei trečdalis respondentų nurodė, kad mėnesinės jų namų ūkio pajamos nesiekia 500 eurų. Dešimtadalis teigė apskritai negaunantys pajamų ir neturintys santaupų. Didžiąją dalį gaunamų pajamų sudaro darbo atlygis ir išmokos iš Lietuvos valstybės institucijų.

„Nepakankamas pragyvenimo lygis ir gaunamos pajamos, negalėjimas dirbti dėl šeimyninės situacijos ar sveikatos būklės skatina atkreipti dėmesį į papildomos finansinės paramos mechanizmus, ypač pažeidžiamiems asmenims, vienišoms motinoms, negalią turintiems arba lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims“, – sako S. Vaitonis.

Informacijos ieško socialiniuose tinkluose

Populiariausi kanalai, kuriuose ukrainiečiai ieško aktualios informacijos – socialiniai tinklai ir privačios bendruomenių grupės. Ieškoma informacijos teisiniais klausimais apie statusą Lietuvoje, darbo ar būsto paieškas, sveikatos priežiūros paslaugas, įvairaus pobūdžio dokumentų gavimą, tačiau daugiau nei trečdalis respondentų nurodė, kad gaunama informacija jiems nėra suprantama.

Pagrindiniais iššūkiais dėl informacijos neaiškumo įvardijama per didelė informacijos šaltinių gausa, skirtingas gaunamos informacijos turinys ir pačios informacijos perteklius.