Lietuvoje bus pagerbtos okupacijos ir genocido aukos, minėjimas – ir Europos Parlamente

Seime ir kitose Lietuvos vietose trečiadienį prasidės renginiai skirti Gedulo ir vilties, Okupacijos ir genocido dienų netektims bei pasipriešinimui atminti, sovietmečio trėmimų aukos bus pagerbtos ir Europos Parlamente (EP) Strasbūre.

Pagerbs tylos minute

Seimo Kovo 11-osios Akto salėje vyks minėjimo metu kalbas sakys Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Tarptautinės Europos atminties ir sąžinės platformos atstovė, istorikė Monika Rogers (Monika Rodžers), Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio dalyvio Stanislovo Vitkaus dukra, Lietuvos laisvės armijos kario Alfredo Dauginio anūkė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė ir kiti garbūs svečiai. 

Minėjime bus parodyta nufilmuota politinės kalinės, tremtinės Onos Butrimaitės-Laurinienės kalba, pasirodys „Liepaičių“ choras ir jaunosios Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos dainininkės, bus skaitomos tremtinių laiškų ištraukos.

Likus minutei iki vidurdienio šalyje bus skelbiama visuotinė tylos minutė – pilietinė akcija okupacijos aukoms atminti.

Nepriklausomybės aikštėje vidurdienį iškilmingoje ceremonijoje suplevėsuos Valstybės vėliava. 

Popietę Vilniuje, Aukų gatvėje, vyks okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukų pagerbimo ceremonija prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams bei istorinės atminties akcija „Atminties neištremsi“ šalia Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus Vilniuje. Vakare bus aukojamos mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. 

Prezidento kanceliarijos Valstybės pažinimo centre trečiadienį pristatomos atnaujintos ekspozicijos „Atminties randai“ ir „Tapatybė“. Skirtingų sričių menininkai jų atnaujinimui pasitelkia išskirtines instaliacijas: nuo ledą imituojančios skulptūros ir nuotraukų, atspaustų ant medžio lapų, iki dirbtinio intelekto. Autorių meniniai sprendimai kvies lankytojus permąstyti praeities įvykius – didžiausias Lietuvos gyventojų tremtis, masines žydų žudynes. 

Tuo metu Europos Parlamente oficialiai minint masinius sovietų vykdytus trėmimus iš Vidurio ir Rytų Europos, bus skaitomos šios prievartos aukų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Lenkijos, Ukrainos ir Moldovos pavardės.

Renginį atidarys EP pirmininkė Roberta Metsola, jame nukentėjusiųjų pavardes skaitys įvairių ES valstybių europarlamentarai, šių šalių ambasadų ir diasporos bendruomenių atstovai, tai pat dalyvaus Lietuvos šaulių sąjungos, tremtinių organizacijų iš Lietuvos atstovai.

Akcijos vyks įvairiuose Lietuvos miestuose

Istorinės atminties akcijos vyks ir kituose Lietuvos miestuose. Šiauliuose, skvere prie Šiaulių miesto savivaldybės, renginys prasidės visuotine tylos minute, po kurios bus skaitomos visų ištremtų žmonių pavardės ir prisiminti jų likimai.

Pagerbti tremtinius miestas kvies ir prie geležinkelio rampos. 

Kaune minėjimas prasidės gėlių padėjimu prie Kovotojų už Lietuvos laisvę Motinai paminklo Ramybės parke ir Kauno geležinkelio stoties perone. Nukentėjusieji bus prisimenami prie Nežinomo kareivio kapo ir Laisvės paminklo Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. Čia bus pagerbiamos ir Ukrainoje vykstančio karo aukos.

Vidurdienį Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, prie Amžinosios ugnies, skambės tremtinių ir politinių kalinių vardai bei pavardės, vakare Vienybės aikštės prieigose vyks kariliono varpų muzikos koncertas. 

Klaipėdoje prieš pat vidurdienį skambant kariliono garsams tremtinių ir politinių kalinių vardų skaitymo akcija vyks prie paminklo vieningai Lietuvai „Arka“. Mažosios Lietuvos istorijos muziejus vidurdienį organizuoja valandos trukmės nemokamą ekskursiją mieste, aplankant vietas, kurios yra susijusios su tremties ir rezistencijos istorija. 

Pavakarę minėjimas vyks Tremtinių skvere, čia koncertuos Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų pučiamųjų orkestras ir Klaipėdos miesto buvusių politinių kalinių ir tremtinių choras „Atminties gaida“. 

1941 metų birželio 14 dieną Sovietų Sąjunga pradėjo masinius Lietuvos gyventojų trėmimus į Sibirą. Sovietinių represijų laikotarpiu per 11 metų iš Lietuvos ištremta daugiau nei 130 tūkst. žmonių, koncentracijos stovyklose buvo įkalinta apie 150 tūkst. lietuvių.