Lietuvoje augant sukčiavimo mastams, ketinama policijoje įkurti specialų pagalbos centrą (papildyta)

Lietuvoje toliau augant sukčiavimo mastams, žmonėms prarandant milijonus eurų, policijoje ketinama įsteigti specialų nuo sukčių nukentėjusiems žmonėms pagalbos centrą.

Apie ketinimus įkurti tokį centrą ketvirtadienį pranešė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

„Būtų labai prasmingas greitasis reagavimo mechanizmas policijoje, toks centras, kuris veiktų 24 valandas per parą, toks centras, kuris leistų mums nedelsiant sureaguoti į atitinkamas situacijas, įvykius, priimti sprendimus, mažinti biurokratinį mechanizmą, kai mes matome, jog dėl laiko problemų galime vėliau prarasti situacijos kontrolę“, – Vidaus reikalų ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo A. Bilotaitė.

Kaip teigė konferencijoje dalyvavęs policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas, institucijų pasitarime buvo pritarta planams įsteigti tokio pobūdžio pagalbos centrą, apie kurį minėjo A. Bilotaitė. Policijos vadovas pažymėjo, jog tokiame centre visą parą dirbtų pareigūnai, kurie galėtų stabdyti žmonių pinigus pasisavinusių sukčių bankines operacijas.

„Buvo priimtas sprendimas palaikyti policijos iniciatyvą, tai yra įsiteigti tam tikrą sukčiavimo prevencijos ir ankstyvo užkardymo centrą, kuris veiktų 24/7 principu, tai yra specialiai apmokyti pareigūnai dirbtų su visais įmanomais įrankiais ir gavę pirminę informaciją apie galimai įvykdytą sukčiavimą – ar tai būtų informacija, gauta iš bankų, ar tai būtų informacija, gauta iš nukentėjusių asmenų – čia ir dabar, nedelsiant reaguotų, blokuojant banko sąskaitas, stabdant lėšas, galbūt blokuojant kai kurių kenkėjiškų svetainių domenus ir taikytų kitas priemones, kurios leistų labai ankstyvose stadijose stabdyti lėšų judėjimą, kas ženkliai padidintų šansus sugrąžinti lėšas asmenims“, – komentavo A. Paulauskas.

Sukčiavimo mastai išaugo 4 proc.

Anot A. Bilotaitės, statistika rodo, jog sukčiavimo mastai Lietuvoje auga ir didžioji šių nusikaltimų dalis – 80 proc. yra padaroma elektroninėje erdvėje.

„(Prarastos – ELTA) sumos yra įspūdingos, siekiančios kelias dešimtis milijonų eurų“, – tvirtino A. Bilotaitė.

Pasak ministrės, institucijos pastebi, kad sukčiavimo tendencijose atsiranda ir tarptautiškumo elementas – sukčiai savo veiklą prieš Lietuvos gyventojus vykdo iš užsienio šalių. Dėl to, kaip teigė A. Bilotaitė, kyla poreikis kelti klausimus ir dėl su sukčiais kovojančių institucijų bendradarbiavimo Europos šalių lygmenyje.

A. Bilotaitė taip pat pabrėžė, jog kovoti su sukčiavimu padeda ir viešas kalbėjimas šia tema, prevenciniai mokymai. Jos teigimu, pastebima, kad po tokių priemonių taikymo sukčiavimo mastai ima mažėti.

„Akivaizdu, prevencija, komunikacija yra labai svarbu“, – akcentavo ministrė.

Policijos duomenimis, iš finansų rinkos dalyvių per 2023 metus tokiu būdu buvo išviliota apie 12,3 mln. eurų, tai kone 4 proc. daugiau nei ankstesniais metais.

Policijos generalinis komisaras A. Paulauskas atkreipė dėmesį, kad elektroninis sukčiavimas yra tapęs nauju iššūkiu teisėsaugai, nes tokių nusikaltimų prieš penkerius metus nebuvo fiksuojama daug.

„Kiekvienais metais registruojame apie 3 tūkstančius panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų, bet tikrai suprantame, kad tai yra ledkalnio viršūnė, kurią matome, nes dėl nemažo kiekio panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų žmonės tiesiog nesikreipia, nepraneša policijai“, – dėstė A. Paulauskas.

Jo teigimu, deja, tirti elektroninio sukčiavimo atvejus sudėtinga, dažnai sukčiai spėja greitai pasisavinti lėšas, jas atgauti neretai yra itin sunku.

Policijos generalinis komisaras tvirtina, kad neretai sukčiai, skambindami žmonėms, prisistato policijos pareigūnais, banko darbuotojais, įvairių įmonių, pavyzdžiui „Google“, darbuotojais, pareiškia, kad būtina atlikti tam tikras bankines operacijas ir tokiu būdu išvilioja pinigus. Pasak A. Paulausko, tai rodo, jog būtina didinti visuomenės budrumą, finansinį raštingumą.

„Reikia didinti Lietuvos žmonių finansinį raštingumą. Kiekvieną dieną skaitant policijos suvestines, tiesiog kelia nuostabą, kuomet neva policija skambina ir kalba rusų kalba su mūsų nukentėjusiais asmenimis ir jie visgi perveda didžiules lėšas, net neįtardami, kad tai yra sukčiai. Deja, tai vis dar vyksta, o tai reiškia, kad reikia dirbti su visuomene tam, kad jos budrumas būtų aukštesniame lygyje“, – akcentavo A. Paulauskas.

Blokavo daugiau kaip 6,5 mln. sukčių skambučių, nuostoliai siekia apie 14 mln. eurų

Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) pirmininko pavaduotojas Darius Kuliešius spaudos konferencijoje pasakojo, kad RRT vykdo įvairias prevencines priemones, pavyzdžiui, blokuoja sukčių skambučius gyventojams.

„Šiais metais veikiančios priemonės užblokavo, tai reiškia, kad vartotojams nebuvo prisiskambinta daugiau 6,5 milijono kartų – toks skaičius mūsų Lietuvos operatorių (…) užkirto kelią sukčiams prisiskambinti Lietuvos vartotojams“, – komentavo RRT atstovas D. Kuliešius.

Anot jo, taip pat blokuojamos ir sukčių gyventojams siunčiamos žinutės su nuorodomis, kurias aktyvavus, galima netekti pinigų.

„Žinučių blokavimas metų pradžioje buvo labai didelis, siekdavo per dieną 12 tūkstančių atvejų, kuomet tiesiog vartotojai negalėdavo prisijungti prie žalingų nuorodų, kur galėtų prarasti savo asmens ar finansinius duomenis. Šiuo metu, paskutinį trečiąjį ketvirtį, mes matome, kad tas skaičius yra sumažėjęs iki 5 tūkstančių atvejų, kai mes apsaugome vartotojus, kad jie negalėtų prisijungti prie žalingų nuorodų“, – pasakojo D. Kuliešius.

RRT atstovo teigimu, žinučių blokavimo skaičius mažėja, nes sukčiai pastaruoju metu vėl ėmė žmones labiau atakuoti telefoniniais skambučiais.

D. Kuliešius tvirtino, kad per 2024 m tris ketvirčius sukčių Lietuvos gyventojams padaryta žala siekia apie 14 mln. eurų.

Grįžta apgavsytės apie artimųjų padarytas avarijas

Policijos generalinis komisaras A. Paulauskas pabrėžė, kad vienas populiaresnių sukčių metodų pastaruoju metu – mėginimai žmones įtikinti, kad jiems reikia pervesti pinigus į neva atsarginę sąskaitą.

„Dabar populiarūs skambučiai, pranešant, kad „užkrėsta jūsų banko sąskaita, vyksta įtartinos manipuliacijos, prašome prisijunkite, mes jums sukūrėme atsarginę banko sąskaitą, kurioje galite saugiai palaikyti pinigus“. Ir žmonės, įtikėdami, savo lėšas perveda į tas vadinamas atsargines banko sąskaitas ir tokiu būdu netenka savo pinigų“, – aiškino A. Paulauskas.

Anot jo, sukčiai taip pat bando žmones įtikinti „investuoti“ į kriptovaliutas, įvairias neva investavimo platformas.

„Vėl prasidėjo „alio, mama“ nusikalstamos veikos, tai yra neva apie į avariją patekusius artimuosius. Keli metai, kai jie praktiškai buvo išnykę, bet dabar vėl registruojame tokius atvejus. Gal jų nėra labai daug, bet žmonės perduoda lėšas, pinigus atvykusiems sukčiams už neva padarytas artimųjų avarijas“, – apie sukčių metodus toliau pasakojo policijos vadovas.

A. Paulauskas atkreipė dėmesį, kad sukčiai taip pat naudoja ir dirbtinį intelektą, imituojant vienokį ar kitokį balsą, pasitelkiant vieną ar kitą kalbą ar kalbėjimo manierą.