Lietuvoje atidarytose maisto atiduotuvėse – vis daugiau lankytojų: šalyje maisto stokoja kas septintas žmogus

Vasarį Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo užsakymu atlikta apklausa parodė, kad Lietuvoje maisto stokoja kas septintas žmogus (praėjusiais metais buvo kas devintas). Su problemomis apsirūpinant ar aprūpinant šeimą maistu susiduria kas trečias asmuo, kurio pajamos siekia iki 500 Eur. „Maisto banko“ komunikacijos vadovė Miglė Petronytė teigia, kad dėl šios priežasties suskubta atidaryti maisto atiduotuves 40-yje Lietuvos miestų. Anot specialistės, jose pastaruoju metu išaugo ir lankytojų skaičius.

Anksčiau „Maisto bankas“ komunikavo, kad vasarą duris atvėrusi atiduotuvė – alternatyvų neturintis konceptas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.

„Maisto atiduotuvės-parduotuvės konceptas sunkiau gyvenantiems žmonėms yra paplitęs JAV, Australijoje, kelios tokios vietos veikia ir Europoje. Tiesa, minimose atiduotuvėse didesnę dalį sudaro ne nuo išmetimo išsaugotas, o žmonių ar verslo įmonių tikslingai nupirktas maistas. Be to, už gaunamą maistą reikia susimokėti simbolinį mokestį. O štai mūsų atiduotuvėje skurstantieji maistą gaus visiškai nemokamai. Analogiškų pavyzdžių nesame matę visoje Europoje“, – praėjusiais metais kalbėjo „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

Šiandien „Maisto banko“ komunikacijos vadovė M. Petronytė iniciatyvai „Tvari Lietuva“ sako, kad atiduotuvės vizija išsipildė su kaupu. Šiuo metu per savaitę atsiimti nuo iššvaistymo išsaugoto maisto ateina daugiau nei 1000 Vilniaus miesto ar rajono gyventojų, o dėl išaugusio poreikio atiduotuvės kituose Lietuvos miestuose buvo atidarytos anksčiau nei planuota.

„Problemą pajutome dar praėjusiais metais, kai mūsų duris ėmė varstyti vis daugiau naujų, niekada iki tol „Maisto banko“ pagalbos neprašiusių žmonių. Tai motyvavo paskubinti atiduotuvių plėtrą Lietuvoje, tad neįtikėtinu greičiu – beveik per pusmetį – mes atidarėme 40 atiduotuvių. Šiuo metu jos veikia Alytuje, Elektrėnuose, Širvintose, Trakuose, Ukmergėje, Varėnoje, Šalčininkuose, Jonavoje, Jurbarke, Kaišiadoryse, Kalvarijoje, Kazlų Rūdoje, Lazdijuose, Marijampolėje, Raseiniuose, Šakiuose, Vilkaviškyje, Kretingoje, Palangoje, Plungėje, Šilutėje, Tauragėje, Telšiuose, Anykščiuose, Biržuose, Ignalinoje, Kėdainiuose, Kupiškyje, Pasvalyje, Visagine, Utenoje, Zarasuose, Akmenėje, Kelmėje, Radviliškyje, Kaune, Panevėžyje, Klaipėdoje, Vilniuje, Šiauliuose“, – vardija M. Petronytė.

Mėsos ir pieno produktų trūkumą lemia svarbūs pokyčiai

„Maisto bankas“ neišskiria vieno Lietuvos miesto, kuriame maisto poreikis būtų mažesnis. Stebimas tik skirtingų maisto produktų pasirinkimas, tikina pašnekovė.

„Daugelis vos įžengę į atiduotuvę klausia, ar dar yra pieno ir mėsos produktų. Pastebime, kad didesniuose miestuose žmonės pageidauja daugiau daržovių, noriai ima mūsų maisto perdirbimo virtuvėlėje paruoštą konservuotą maistą – sriubas, uogienes. Mažesniuose miestuose šalia mėsos ir pieno pastebime duonos, ilgo galiojimo maisto produktų poreikį. Konservuotų produktų žmonės ten šiek tiek pasigamina ir patys, jei turi bent nedidelį gabalėlį žemės, kuriame gali auginti daržoves“, – sako ji.

Atiduotuvių koordinatoriai, anot iniciatyvos „Tvari Lietuva“ pašnekovės, dažnai pasidalina vaikų ar senjorų istorijomis. Mažieji džiaugiasi lentynoje išvydę šokoladą, kartais ten būna ir jų pamėgtų bulvių traškučių. Senjorai kartais teiraujasi, ar yra minkštesnių bandelių, kuriomis galėtų pasimėgauti gerdami arbatą arba tendencingai prašo vieno iš gamintojų duonos. Taip pat savanoriai pastebi, kad beveik kasdien atsiranda žmonių, kurie sako vieno ar kito atiduotuvėje esančio maisto produkto niekada gyvenime neragavę.

„Pavyzdžiui, daliai ateinančių į atiduotuves sunkiai atpažįstamas yra brokolis. Tokiu atveju tenka paaiškinti, patarti, ką būtų galima pasigaminti. Kartais tenka ir pelėsinį sūrį apginti paaiškinant, kad jis tikrai valgomas ir daugelio laikomas prabangos preke“, – pažymi organizacijos komunikacijos vadovė.

„Maisto bankas“ ir toliau vykdo veiklą bendradarbiaudamas su prekybininkais, gamintojais, ūkininkais. Atiduotuvėje didžiausią dalį maisto sudaro iš prekybininkų surinkti, jų neparduoti produktai. Dažniausiai tai paskutinę dieną galiojantys maisto produktai. Tiesa, praėjusį rudenį situacija kiek apsunko – atsirado pokyčių.

„Deja, bet iki šiol rytais paskutinę dieną galiojančius maisto produktus atiduodavę prekybininkai nuo lapkričio mėnesio juos nusprendė pardavinėti iki paskutinės maisto galiojimo minutės. Tai atsiliepė ir mūsų atiduotuvėms. Šaldytuvuose praktiškai nebeliko žmonių pamėgtų ir sunkiai įperkamų mėsos ir pieno produktų. Tai apmaudus sprendimas ne tik vertinant iš stokojančiųjų pusės, bet ir kalbant apie maisto švaistymą – paskutinę galiojimo minutę neparduoti produktai keliauja ne ant žmonių stalų, o į utilizavimo įmonę. Tai reiškia, kad visi to maisto gamybai ir auginimui sunaudoti žemės resursai buvo išeikvoti veltui“, – apgailestauja pašnekovė.

Didelė dalis gyventojų vis dar švaisto maistą

Pašnekovė sako, kad informacijos apie švaistomo maisto kiekius Lietuvoje yra labai mažai. Vienas svarbiausių tyrimų šia tema Žemės ūkio ministerijos užsakymu buvo atliktas prieš kelerius metus. Paaiškėjo, kad Lietuvoje visuose sektoriuose per metus išmetama 383,8 tūkst. tonų maisto. Tai reiškia, kad vienam žmogui atitenka 140 kg per metus. Šiuo metu Seime kelią skinasi įstatymai, rekomenduojantys prekybininkams savo veiklos ataskaitose viešinti išmetamo, utilizuojamo, labdaros organizacijoms perduodamo maisto kiekius. Kokia forma visa tai vyks, kas užtikrins stebėseną, vis dar lieka neaišku.

Praėjusių metu pabaigoje „Maisto banko“ partneriai taip pat atliko apklausą, kurios metu paaiškėjo, kad didelė dalis gyventojų vis dar nesupranta išmetamo maisto poveikio aplinkai, taip pat su tuo susijusių finansinių nuostolių. M. Petronytės teigimu, šia tema labai svarbu edukuoti visuomenę.

„Neseniai specialiai tam sukūrėme internetinį puslapį , į jį sudėjome pagrindinius patarimus, padedančius kovoti su maisto švaistymu namuose. Iš pradžių atrodė, kad patarimai labai paprasti, aiškūs ir seniai žinomi, tačiau svetainė susilaukė didžiulio lankytojų skaičiaus“, – sako pašnekovė.

Ji viliasi, kad ateityje vartotojai galės griežčiau stebėti, kokią politiką maisto nešvaistymo klausimais turi vienas ar kitas jų pamėgtas gamintojas, prekybininkas. „Maisto banko“ atstovė taip pat prideda, kad prie pagalbos skurstantiems gali prisidėti kiekvienas, turintis galimybę. 

Žinia apie atidarytą atiduotuvę pasklido visoje Europoje

Atidarius pirmąją atiduotuvę, žinia greitai pasklido ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Anot M. Petronytės, neseniai atiduotuvę aplankė Estijos Socialinės apsaugos ministerijos atstovai, jiems toks paramos skurstantiems modelis pasirodė inovatyvus ir prasmingas.

„Sausio pabaigoje čia svečiavosi būrys „Erasmus plius“ programos mokinių iš Turkijos ir Graikijos, jie domėjosi kovos su maisto švaistymu formomis Lietuvoje. Nedidelės su maisto švaistymo stabdymu susijusios verslo iniciatyvos iš Graikijos ir Ispanijos taip pat domėjosi mūsų įgyvendinta idėja. Na, o šių metų rugsėjį laukiame didelės delegacijos iš visų Europos maisto bankų. Europos Maisto bankų federacija savo narių suvažiavimą Lietuvoje rengia tam, kad kitų šalių atstovai turėtų galimybę pasisemti gerųjų pavyzdžių iš „Maisto banko“ veiklos Lietuvoje“, – sako pašnekovė.

ŽŪM: šiemet Lietuvoje tikimasi išsaugoti 1000 tonų žmonėms skirto maisto

Vienas iš 17 darnaus vystymosi tikslų, kuriuos 2015 m. pristatė Jungtinės Tautos – „Atsakingas vartojimas ir gamyba“. Jame nurodoma, kad iki 2030 m. turime perpus sumažinti vienam gyventojui tenkančias maisto atliekas viešojo maitinimo, prekybos ir namų ūkio lygmenyse bei sumažinti maisto nuostolius maisto gamybos ir tiekimo grandinėse. ES ir ES šalys narės yra įsipareigojusios šį tikslą pasiekti, tad maisto švaistymo prevencija tampa vienu iš prioritetų politinėje darbotvarkėje.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) iniciatyvą „Tvari Lietuva“ informuoja prisidedanti prie problemos sprendimo ir nuo 2022 m. teikianti finansinę paramą labdaros organizacijoms už maisto, surinkto iš maisto tvarkymo subjektų (pirminės gamybos ir maisto pramonės), tvarkymą pagal Paramos už labdarai atiduodamą maistą teikimo taisykles. 

Paramos suma siekia iki 0,5 Eur už kilogramą maisto produktų, surinktų iš pirminės gamybos ir maisto pramonės subjektų ir vėliau paaukotų labdarai. Pasak ŽŪM atstovų, 2023 m. už skirtus 400 tūkst. Eur išsaugota 800 tonų žmonėms tinkamo maisto. 2024 m. tam skirta 500 tūkst. Eur, tikimasi išsaugoti 1000 tonų žmonėms skirto maisto.

ŽŪM specialistai sako prisidedantys ir prie švietimo maisto švaistymo klausimais.

„Mūsų svetainėje paskelbtoje informacijoje ūkininkai ir smulkūs gamintojai gali rasti atsakymus kam gali aukoti ir kokia galima finansinė paskata“, – sako atstovai.

Anot ŽŪM, jų svetainėje galima rasti ir paviešintus mokslinius darbus, pagal jų tyrimų rezultatus šiuo metu kuriamos ir kitos priemonės, mažinančios maisto nuostolius ir švaistymą gamyboje bei maisto pramonėje.