Lietuvių sukurtą gėrimą puolė gaminti ir amerikiečiai bei australai

Šiandien, kai vis daugiau žmonių ima domėtis sveika gyvensena, o mokslininkai atranda vis daugiau įrodymų apie gerųjų bakterijų ir jų pagamintų fermentų svarbą sveikatai, parduotuvių lentynose ima įsitvirtinti probiotiniai gėrimai. Probiotinių gėrimų rinka pasaulyje šiandien siekia daugiau nei 15 milijardų eurų ir kasmet auga. Spėjama, kad per artimiausius tris metus šis skaičius pasieks 25 milijardus eurų, o per artimiausius dešimtį metų šie gėrimai beveik visiškai išstums vis mažiau populiarius limonadus.

Daugelis pirkėjų jau pažįsta kombučią – fermentuotą arbatą (kitaip dar vadinamą arbatos gira), pagamintą arbatos grybo (iš tiesų tai – simbiozinė mielių ir acto rūgšties bakterijų kolonija) pagalba. 

O nuo šio pavasario šalies prekybos centruose atsirado ir kitų, kol kas mažiau žinomų – rauginių gėrimų, kurie gaminami rauginant avižas ar kitas kruopas bei pridedant įvairių augalinių priedų (liaudyje jie dažnai vadinami ir „turboraugo“ vardu).

„Ir kombučia, ir rauginiai gėrimai pasižymi dideliu gerųjų bakterijų kiekiu, tačiau rauginiai gėrimai skiriasi tuo, kad juose nėra mielių – yra nemažai žmonių, kurie jų vengia. Be to stipriai skiriasi skonis – jei kombučia yra saldžiarūgštė, skaidri, lengvai gazuota, rauginiai gėrimai labiau primena sultis ar glotnutį“, – teigė uždarosios akcinės bendrovės „Kseda“ komercijos direktorius šiaulietis Donatas Jurgelionis, kurio sukurto prekės ženko „Avizo“ gėrimais jau prekiauja prekybos centras „Rimi“, sveiko maisto parduotuvės „Livin“ ir daugybė mažų parduotuvėlių visoje Lietuvoje.

Šie gėrimai gaminami avižų pagrindų, į juos taip pat dedama obuolių sulčių bei kitų priedų. Šiuo metu galima įsigyti keturių rūšių „Avizo“: tradicinio – pagaminto tik iš avižų ir obuolių sulčių, su juodaisiais serbentais, su šaltalankiais ir su moliūgais. Verslininkas atskleidė, kad šiuo metu intensyviai kuriamos ir kitos rūšys, tačiau jos pirkėjus pasieks tik po Naujųjų metų. 

„Avižos išverdamos, tuomet į jas sudedami priedai bei bakterijų kultūros. Tuomet gaminys fermentuojamas – kiekvienos rūšies fermentavimo sąlygos bei laikas šiek tiek skiriasi. Tinkamoje aplinkoje bakterijos dauginasi itin greitai – proceso pabaigoje viename gėrimo mililitre jų randama apie 10 milijardų: tai – keliasdešimt kartų daugiau, nei, pvz., raugintų kopūstų sunkoje ar kefyre“, – kalbėjo D. Jurgelionis. Rauginiai gėrimai puikiai tinka netoleruojantiems laktozės, veganams. 

„Avizo“ gėrimai gaminami iš ekologiškų žaliavų. Tiesa, iš jų lietuviškos – tik avižos. „Net obuolių tokio kiekio, kokio reikia, Lietuvoje neradome. Šiuo metu juos perkame iš Ukrainos“, – atskleidė verslininkas. Šaltalankius, moliūgus įmonė užsako iš Latvijos, o juoduosius serbentus – iš Austrijos. Gėrimai yra be cukraus, sintetinių priedų. 

Žmogaus virškinamojo trakto organų paviršius užima tiek pat vietos, kiek nedidelė futbolo aikštelė, o per gyvenimą žmogus vidutiniškai suvalgo 60 tonų maisto. Jo suvirškinti nebūtų įmanoma be trakte gyvenančių mikroorganizmų.

Jų žarnyne randama daugiau nei 1000 rūšių – jie atsakingi ne tik už maisto skaidymą, bet praktiškai už visus organizme vykstančius procesus – nuo imuniteto formavimo iki nervų sistemos veiklos. Ne be reikalo dažnai sakoma, kad už sveikatą atsakingi ne smegenys, o pilvas. 

Bene svarbiausios – bifido bakterijos, kurių daugiausia randama būtent raugintame maiste. Tačiau, pasak D. Jurgelionio, jo šiandienis žmogus valgo per mažai.

Itin daug bifido ir kitų gerųjų bakterijų turinčius avižų gėrimus pirmieji pasaulyje pradėjo gaminti būtent lietuviai. Raugintos košės – svarbi žaliavalgių dietos dalis. Jas prieš penkerius-šešerius metus keletas žmonių, daugiausiai nusižiūrėję nuo rusų žaliavalgių, pradėjo gaminti namų sąlygomis ir siūlyti aplinkiniams, o pirmieji komerciniai gamintojai atsirado prieš maždaug trejetą metų. Tiesa, produktas buvo patobulintas – jį gaminti imta gaminti ne tirštos, o skystos košės pavidalu, nes taip patogiau vartoti.

„Mano paties kelias rauginių gėrimų link buvo susijęs su sveikata – nuo paauglystės sirgau lėtiniu tracheitu, jis kasmet darėsi vis aršesnis, kone ištisai gėriau antibiotikus, ir kol gerdavau, būdavo geriau, o kai tik nustodavau – vėl pablogėdavo. Nusivylęs alopatine medicina kreipiausi į homeopatus – jie patarė pasidaryti išsamius kraujo tyrimus, iš kurių sužinojau, kad organizme įsiveisęs grybelis“, – prisiminė verslininkas. Sužinojęs diagnozę, ėmė vartoti kapsulinius probiotikus ir iškart pajuto palengvėjimą. O kiek vėliau sužinojo apie rauginius gėrimus ir pradėjo vartoti juos.

Savijauta taip pagerėjo, kad vyras iš karto užsidegė mintimi juos gaminti masiškai. Iš pradžių prisijungė prie vienos tokius pat planus turėjusios įmonės, o vėliau apsisprendė gamybos imtis savarankiškai, jo idėją palaikė ir tėvas – verslininkas Rimantas Jurgelionis, taip pat įsiliejęs į naujo verslo kūrimą.

„Šie gėrimai ėmė sparčiai populiarėti sveika gyvensena besidominčiųjų tarpe, tačiau užsibrėžiau, kad jie būtų naudojami masiškai, kaip kasdieniai gėrimai, kad juos visi žinotų ir jų įsigyti nereikėtų važiuoti į kitą miesto galą ar siųstis. Deja, rauginiai gėrimai turi specifinį ir ne visiems priimtiną kvapą. Ilgai eksperimentavome, bet vis nepavykdavo jo atsikratyti“, – pasakojo pašnekovas. 

Lietuviai, pasak jo, nuo seno valgo daug rauginto maisto, prie jo pripratę, tačiau kai tik vyras nuvažiuodavo į kokią nors maisto parodą užsienyje (o jų per pastaruosius kelis metus aplankė tikrai nemažai), palankios lankytojų reakcijos nesulaukdavo – jie lietuvių pagaminto gėrimo bijodavo net paragauti.

Sukurti naują receptūrą apsiėmė Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universiteto mokslininkė maisto technologė Dalija Seglina. „Įdėjus obuolių sulčių, uogų tyrės, skonis tapo itin švelnus, dingo specifinis kvapas. Gėrimus duodame ir vaikams – jie su malonumu geria“, – džiaugėsi D. Jurgelionis. Gėrimas tinka įvairaus amžiaus žmonėms, jį galima vartoti su maistu ar tiesiog gurkšnoti ištroškus. Nėra ribojama, kiek galima jo suvartoti. 

Šiuo metu dėl prekybos „Avizo“ gėrimais vyksta derybos su kitais didžiaisiais prekybos centrais, degalinėmis. Be to gėrimus jau „pripažino“ ir užsieniečiai – jais jau keletą mėnesių sėkmingai prekiauja vienas stambiausių Ispanijos prekybos tinklų. „Šiuo metu intensyviai ieškome naujų parnerių Lietuvoje ir užsienyje, jau netrukus turėtume pradėti prekybą Latvijoje bei Estijoje“, – planais dalinosi pašnekovas. 

Pasak jo, Lietuvoje šiuo metu yra dar penki stambesni rauginių gėrimų gamintojai. „Konkurencija tikrai jaučiasi, tačiau rinka taip pat plečiasi, susidomėjimas – didelis, – atskleidė D. Jurgelionis. – Be to konkuruoti tapo lengviau, kai patobulinome receptūras. Klientai naują skonį labai giria.“ 

Įdomu, kad Europoje rauginių gėrimų be lietuvių kol kas negamina niekas. Tačiau JAV bei Australijoje jau atsirado po vieną gamintoją. 

Reklama