Lietuvių srautas į maisto parduotuves gegužės pradžioje buvo didžiausias per visus 2021-uosius

Didėjantis gyventojų mobilumas – ne tik spartėjančių vakcinavimo tempų rezultatas, bet ir nuovargio dėl tebesitęsiančio karantino bei jo nesilaikymo išdava, teigia ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

„Naujausia Google statistika apie Lietuvos gyventojų mobilumą rodo, kad Lietuvos gyventojų srautas į maisto parduotuves sparčiai auga: gegužės pradžioje, skaičiuojant nuo 2021 m. sausio, jis buvo rekordinis. Sausio pradžioje gyventojų srautas į maisto parduotuves buvo 16 proc. mažesnis nei baziniu laikotarpiu, tuo metu gegužės pradžioje – 33,9 proc. didesnis nei baziniu laikotarpiu“, – sakė jis.

Viena iš galimų padidėjusio mobilumo priežasčių, anot ekonomisto, yra spartėjantys vakcinavimo tempai.

„Lietuvoje po truputį įsibėgėja gyventojų vakcinavimas, kuris buvo pradėtas nuo seniausio amžiaus gyventojų kategorijų. Tikėtina, kad vaikai ir jaunesni šeimos nariai pradėjo aktyviau lankyti senolius, kurie buvo paskiepyti. Gali būti, kad atskiri namų ūkiai, kurie gavo vakcinas, pradėjo aktyviau kontaktuoti tarpusavyje ir lankytis vienas kito namuose. Atitinkamai dėl to gali augti ir gyventojų srautas į maisto parduotuves“, – sakė jis.

Visgi A. Izgorodinas pažymėjo, kad didesniam mobilumui įtaką daro ir tai, jog vis vangiau laikomasi karantino režimo.

„Sparčiai augantis Lietuvos gyventojų srautas į maisto parduotuves gali būti susijęs su dideliu karantino režimo nuovargiu tarp gyventojų, ypač tarp jaunimo, kuris įpratęs kontaktuoti ir bendrauti su draugais. Tad rekordinis Lietuvos gyventojų srautas į maisto parduotuves gali būti susijęs su išaugusiu bendravimo poreikiu tarp jaunesnio gyventojų segmento ir karantino režimo nesilaikymu, – paprastai kalbant, su vakarėliais ir pasisėdėjimais namuose“, – teigė jis.

„Karantino režimas yra efektyvus tik 4–5 savaites. Po to gyventojai yra linkę vis mažiau jo laikytis ir didina artimų kontaktų skaičių“, – pridūrė A. Izgorodinas.

ELTA