Lietuvių kalbos dienos Birštono viešojoje bibliotekoje

Birštono viešoji biblioteka ir Birštono vienkiemio padalinys vasario 16 – kovo 11 dienomis kvietė vaikus į renginius, skirtus Lietuvių kalbos dienoms. Šiomis dienomis visoje Lietuvoje ne tik bibliotekose, bet ir mokyklose, muziejuose, užsienio lietuvių bendruomenėse organizuojami lietuvių kalbos prestižą ir meilę kalbai propaguojantys renginiai.

Lietuvių kalbos dienų programą pradėjome vasario 20 d. Birštono viešojoje bibliotekoje vyko linksmosios tautosakos varžytuvės „Iš senolių žodžių skrynių“. Susirinkę vaikai minė ir patys uždavinėjo vieni kitiems mįsles, baiginėjo patarles, sekė gražiausias, įsimintiniausias pasakas. Dalyvavo 3 komandos, nugalėtojai apdovanoti knygelėmis ir kitais prizais. Varžytuvės ypatingos ir mėgiamos, nes laimi visi dalyviai, visi išeina praturtėję žiniomis, skaniai prisijuokę, prisibendravę.

Tą pačią dieną Birštono vienkiemio padalinys kvietė į teminę popietę „Kelionė po margą knygų šalį“. Popietėje dalyvavo Birštono lopšelio-darželio „Giliukas“, „Ančiukų“ ir „Drugelių“ grupių auklėtiniai. Juos į biblioteką atlydėjo auklėtoja Joana Kliucevičienė ir auklėtojos padėjėja Agnė Mielaikienė. Vyresnioji bibliotekininkė Gražina Andrulevičienė supažindino mažuosius lankytojus su bibliotekoje esančiomis vaikiškomis knygelėmis, papasakojo apie knygą „Baltistikos Ąžuolas“, kurioje surinkta medžiaga apie garsų kalbininką Joną Kazlauską, kilusį iš Birštono savivaldybės, Matiešionių kaimo. Vaikai kartu su auklėtoja Joana Kliucevičiene skaitė Almos Karosaitės knygelę „Kas negavo dovanos“, žiūrėjo vaizdo įrašą „Animuota lietuviška abėcėlė“, klausėsi lietuviškų vaikiškų dainelių. Bibliotekoje veikė ir kūrybinės dirbtuvėlės vaikams, kuriose vaikai mokėsi rašyti raides, kai kas net savo vardą. Laikas praėjo labai greitai, buvo visiems smagu.

Vasario 27 d. Birštono bibliotekoje rinkosi Birštono gimnazijos 1 kl. mokiniai su mokytoja G. Marčiulaitiene į kūrybines lėlių teatro dirbtuves. Perskaitę labai gražią, pilną ištiktukų (senelė kabakšt, kabakšt, akmuo kabaldakšt, kabaldakšt, kibirkštis pasprikt, pasprikt, vėžys repež repež, lepšė telekšt telekšt ir kt. ) lietuvių liaudies pasaką „Vaikų pasaka“ ir aptarę tekstą, vaikai skirstėsi vaidmenimis, piešė pagrindinius veikėjus, kūrė lėles ir vaidino šešėlių teatre. Visiems teko tiek vaidinti, tiek žiūrovais pabūti. Šešėlių teatras buvo paslaptingas ir magiškas. Gal todėl į biblioteką ateinant naujiems vaikams, vaidinimas atsinaujindavo, nes visi norėjo žaisti teatrą i vaidinti. Akivaizdu, kad šioje veikloje slypi užkrečiantis teatro virusas.

Kovo 7 d. Birštono viešojoje bibliotekoje Birštono gimnazijos antrokai ir jų mokytoja J. Aukščiūnienė kūrė 19 a. išpopuliarėjusią teatro priemonę – mirioramą. Miriorama – tai specialioje dėžėje rankenėle sukama panorama, tarsi senoviško televizoriaus prototipas. Perskaitę lietuvių liaudies pasaką „Kaip ponas bėdos ieškojo“ ir aptarę veikėjus bei aplinką, kurioje veikėjai gyvena, vaikai pasiskirstė, kas, kokį veikėją, veiksmą ar aplinkos detalę pieš. Pasitiesę ilgą popieriaus ritinį, spalvomis ir formomis vaizdavo (piešė) pasaką. Pabaigus piešti ir susukus ritinį ant kuoliuko, tą kuoliuką dėžutėje sukant, mokytojai skaitant tekstą, visi džiaugėsi pačių sukurtu mirioramos vaidinimu. Tą pačią dieną pasaka buvo skaitoma dar ne vieną kartą. Vaikams ši veikla atrodė stebuklinga. Kitą dieną bibliotekos lankytojai Benas ir Ūla pareiškė, kad jie kurs visai naują pasaką ir mirioramos spektaklį. Puiku, kad spektakliai vaikus įkvepia veiklai....

Smagu kaskart naujai atrasti lietuvių kalbos grožį: nuo abėcėlės per savo vardą, dainas, pasakas, per teatrinės raiškos priemones. Kuriant.