Lietuviško augintinio išlaidų krepšelis: šeimininkams svarbiausia, kad gyvūnas būtų sotus

Didžiausią dėmesį ir daugiausiai išlaidų Lietuvos naminių gyvūnų šeimininkai skiria maistui, o visiems augintinio poreikiams vidutiniškai išleidžia nuo 11 iki 30 eurų per mėnesį. Specialistai atkreipia dėmesį, kad prioritetai teisingi, tačiau prognozuoja, kad krepšelio struktūra turėtų keistis: jau dabar po truputį daugiau dėmesio skiriama žaislams, taip pat – socializacijai, treniruotėms ir dresūrai.

Daugiausia išleidžia maistui

Apklausos duomenimis, savo augintinio poreikiams 47,8 proc. šeimininkų per mėnesį skiria nuo 11 iki 30 eurų. Dar kone ketvirtadalis (24,3 proc.) išsiverčia ir su 10 eurų per mėnesį. Panašiai tiek (25 proc.) šeimininkų augintiniams kas mėnesį išleidžia nuo 30 iki 100 eurų.

„ Matome, kad maždaug 70 proc. šeimininkų per mėnesį savo augintiniui skiria iki 30 eurų. Daugiau lėšų augintinio poreikiams skiria 40-49 metų amžiaus žmonės bei vyresnio amžiaus - 60-ies metų ribą - perkopę šeimininkai. Tokie rezultatai nestebina – žmonėms, kurie jau užauginę savo vaikus, susitvarkę buitį, augintinis tampa labai svarbiu šeimos nariu, su kuriuo praleidžiama daug laiko“, – sako augintinių centro „Pet City“ atstovas Vilius Dovydauskas.

Reprezentatyvios bendrovės „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, Lietuvos gyvūnų augintojai daugiausia lėšų skiria maistui (90 proc.), antroje vietoje yra priežiūros priemonės (5,4 proc.), o gydymas – trečioje (2,6 proc.). Mažiausiai lėšų augintinio išlaidų krepšelyje skiriama žaislams bei treniruotėms su dresūra.

„Tai, kad maistas atsidūrė pirmoje prioritetų sąrašo vietoje – nestebina. Kokybiškas, subalansuotas, gyvūno poreikius atitinkantis maistas ir skanėstai, kurie neretai atlieka tam tikrą konkrečią funkciją – yra vitaminizuoti, nušveičia dantų apnašas – turi milžiniškos įtakos augintinio sveikatai bei savijautai. Trikdo tai, kad gydymo išlaidos krepšelyje sudaro neženklią sumą, o į žaislus bei gyvūno treniravimą, panašu, vis dar žiūrima kaip į nebūtiną pramogą. Norisi tikėtis, kad laikui bėgant, profilaktinė augintinio sveikatos patikra ir dresūra taps daugelio šeimininkų įpročiu“, – sako V. Dovydauskas.

Kam mano šuniui žaislas?

Žmonės dažniausiai būna nepatenkinti dėl augintinio elgesio problemų: jie graužia įvairius daiktus, drasko baldus, žymi teritoriją, nuolat loja ar kniaukia. Specialistų teigimu, dažna nepageidaujamo elgesio priežastis – dėmesio bei gyvūnui skiriamo laiko stoka.

„Klausimas, kam mano šuniui reikalingi žaislai, – anaiptol ne retorinis. Jie gyvūną iškrauna fiziškai ir intelektualiai, nukreipia dėmesį, leidžia patenkinti natūralius instinktus bei pasijusti laimingesniems. Tarkime, keičiantis mažų šuniukų dantims jiems norisi ką nors graužti ir geriau tai bus kietesnis, dantenas masažuojantis bei niežulį sumažinantis žaislas nei jūsų batai. Paaugusiam šuniui žaisliukas su skanėstu viduje padės lengviau sulaukti namo grįžtančio šeimininko, o žaidimai su tampomu žaislu yra puikus būdas iškrauti šunį, kuriant su juo stipresnį ryšį“, – teigia jis.

Panašiai ir su katėmis: pliušinę pelę medžiojusi katė reikalaus mažiau dėmesio, šiuos gyvūnus nudžiugina ir nuotaiką pakelia, pavyzdžiui, katžole kimšti ar kvėpinti žaislai. Norite ramiai miegoti naktį? Vakare išžaidinkite savo katę ir ji taip pat eis ilsėtis.

Draugiškiems gyvūnams atveriama vis daugiau durų

Tai, kad Lietuvos augintinių išlaidų krepšelyje dresūrai, treniruotėms bei socializacijos įgūdžiams lavinti skiriama nedaug lėšų, specialistų teigimu, rodo, kad tik dalis šeimininkų supranta, šių faktorių svarbą.

„Norint, kad augintinis kuo aktyviau dalyvautų jūsų bei šeimos gyvenime ir galėtų kartu keliauti, leisti laiką mieste ar paplūdimyje, būtina jo socializacija ir mokymas-dresūra, kurios metu daugiausia turi mokytis pats šeimininkas. Per užsiėmimus su šunų elgsenos specialistais ir dresuotojais šeimininkas mokomas teisingai bendrauti su šunimi, o šuo mokomas tinkamai reaguoti į aplinką (triukšmą ir kitus dirgiklius), klausyti šeimininko, nepulti ir nešokinėti ant svetimų žmonių, kas svetimiems žmonėms neretai kelia pagrįstą baimę ar įtampą. Socializuotas ir teisingai mokytas gyvūnas yra lengviau suvaldomas, tai ypač svarbu dėl jo paties saugumo – kad neišbėgtų į judrią gatvę, nekonfliktuotų su savo gentainiais, taip pat tam, kad tinkamai elgtųsi su kitais žmonėmis“, – tvirtina „Wonder dog” šunų akademijos įkūrėja ir šunų elgsenos specialistė – trenerė Grėtė Indičianskytė.

Patartina rinktis pozityviąją dresūrą, kai gyvūnas skanėstais ar žaislais skatinamas už gerą elgesį, o ne griežtąją – kai baudžiamas už netinkamus veiksmus.

„Tai, kaip paskirstomi prioritetai, lemia, kokio rezultato augintinio šeimininkai gali tikėtis. Jei vienintelis ir pagrindinis šeimininkų rūpestis, kad gyvūnas nebūtų alkanas, tuomet nereiktų stebėtis, kad net ir sotus augintinis gali būti nelaimingas, socialiai apleistas ar elgtis netinkamai bei neprognozuojamai“, - teigia G. Indičianskytė.

Augintinių centro „Pet City“ užsakymu, visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ apklausą atliko 2018 m. vasario 9 – 18 dienomis. Apklausoje dalyvavo 1002 respondentai.