Lietuviams e. prekyba – neatsiejama ruošimosi šventėms dalis

Rudens pabaigoje dauguma žmonių gyvena vienu – šventiniu – ritmu: prasideda vaikų ar įmonių šventiniai vakarėliai, planuojamos kalėdinės vakarienės, perkamos interjero ir stalo dekoro detalės, pradedama ieškoti dovanų artimiesiems.

Prieš dešimtmetį lietuviai prieš šventes begalę laiko praleisdavo besistumdydami eilėse parduotuvėse, dabar kalėdinės dovanos vis dažniau įsigyjamos vos kelių mygtukų paspaudimu – įvairios elektroninės parduotuvės jau lapkritį išgyvena tikrą e. prekybos bumą bei skaičiuoja net keletą kartų išaugusius pirkėjų srautus.

Pasak elektroninės parduotuvės generalinio direktoriaus, pastebima tendencija, kad vartotojai perka mažiau, tačiau geresnės kokybės ir brangesnes prekes – jau dabar internetinis prekių krepšelis yra 10 proc. didesnis nei tuo pačiu metu pernai.

Kitas įdomus elektroninės prekybos aspektas – internetu vis dažniau apsiperka ir senjorai.

Lietuviai vis dažniau perka e. parduotuvėse

„Dar prieš penkmetį elektroninės prekybos idėja Lietuvoje atrodė nuostolinga, bet situacija keičiasi parduotuvių internete naudai – visos prognozės rodo, kad e. prekybos populiarumas ateinančiais metais augs.

Naujausiais Europos Komisijos (EK) duomenimis, per dešimt metų internetu perkančių asmenų skaičius beveik padvigubėjo, tad konkurenciniai svertai atsidūrė vartotojų rankose – prieš pirkdami jie stebi ir lygina elektroninių parduotuvių asortimentą, kainas, atsiskaitymo bei pristatymo sąlygas.

Nenuostabu, kad, rinkai dar nepersisotinus ir didėjant lietuvių perkamajai galiai, elektroninės parduotuvės priverstos diegti inovatyvias technologijas, peržvelgti savo kainodarą ir gerinti logistikos bei atsiskaitymo sąlygas.

Pastarasis aspektas ypač aktualus šventiniu laikotarpiu, kai išlaidų ir taip būna nemažai“, – sako finansinių paslaugų bendrovės komercijos vadovas.

2007-aisiais ES šalyse vidutiniškai internetu pirko beveik trečdalis (29,7 proc.) gyventojų, o šiandien elektronine prekyba naudojasi daugiau kaip pusė (55 proc.) gyventojų.

Didžiausias šuolis – net 10 procentinių punktų – EK duomenimis, per 4 metus buvo pastebėtas Lietuvoje – per pastaruosius 12 mėn. internetu pirko 33 proc. lietuvių. Kaimynai šiuo klausimu yra inovatyvesni: Latvijoje per 2016 metus internetu pirko 44 proc. gyventojų, Lenkijoje – 42 proc., o Baltijos šalių pirmūnėje Estijoje – 56 proc.

Pirkėjų užimtumas didina e. parduotuvių populiarumą

Vartotojai fizinę parduotuvę iškeičia į elektroninę dėl galimybės norimą paslaugą ar prekę įsigyti greičiau, o neretai – ir pigiau. Dažniausiai klientų įvardijami e. prekybos pranašumai yra:

Patogumas. Galima apsipirkti būnant bet kurioje vietoje – tai ypač patogu tėvams, auginantiems mažus vaikus, darbe daug laiko praleidžiantiems žmonėms, daug judėti negalintiems senjorams ar prekės prisireikus blogomis oro sąlygomis.

Didelė pasiūla. Nereikia vaikščioti iš parduotuvės į parduotuvę ir ieškoti geriausiai lūkesčius atitinkančios prekės, nes e. prekyboje galima rasti prekių aprašymus ir palyginti jų kainas bei technines specifikacijas skirtingose parduotuvėse.

Atsiliepimai. Perkant internetu, e. prekybos parduotuvės suteikia galimybę perskaityti pirkiniu jau pasinaudojusių žmonių komentarus, tad, įvertinus visus pirkinio pliusus ir minusus, galima išsirinkti geriausią variantą.

24/7 darbo laikas. Galima apsipirkti bet kuriuo paros metu, nes e. parduotuvės neturi darbo valandų.

Paprastumas. Pirkimo internetu procesas yra paprastas ir nereikalaujantis specialių įgūdžių, svarbiausia – pabandyti pirmą kartą ir tinkamai įvertinti e. parduotuvės patikimumą.

Taupymas. Užsisakant prekes internetu yra taupomos ne tik transporto išlaidos, bet ir laikas, sugaištas blaškantis po parduotuves. Juolab kad daugumoje jų už prekes ar paslaugas galima atsiskaityti išsimokėtinai, įmokas išdėliojant laike – lizingo kortelė šį procesą dar labiau supaprastina.

Rinkdamiesi prekes, vartotojai darosi drąsesni ir išrankesni

„Pastebime, kad pastaraisiais metais ne tik didėja mūsų klientų skaičius, bet jie darosi drąsesni ir internete ieško vis įvairesnių prekių.

Pavyzdžiui, anksčiau populiariausios buvo elektronikos prekės, o dabar pagal pardavimus susilygino daiktai namams ar sodui, su grožiu ar sveikata susiję pirkiniai, sporto ir turizmo inventorius, prekės vaikams ir pan.

Tačiau, kaip mes vadiname, dovanų klasika nesikeičia: jau kelerius metus populiariausių pirkinių krepšelyje yra mobilieji telefonai, planšetės, kompiuteriai, kvepalai bei žaislai. Senjorai dažnai šventiniu laikotarpiu apdovanoja save, seną buitinę techniką pasikeisdami nauja“, – pasakoja elektroninės parduotuvės generalinis direktorius.

Anot jo, apyvarta pradeda didėti jau nuo lapkričio mėnesio antros pusės, tačiau patys didžiausi pardavimai prasideda likus 2 savaitėms iki Kalėdų – tuomet apyvarta išauga dvigubai. Tiesa, pelnas dvigubai nepadidėja, nes prekybininkai, konkuruodami tarpusavyje dėl pirkėjų dėmesio, prekių kainą prieš šventes gerokai sumažina.

„Ryškiausia su pirkinių krepšeliu susijusi tendencija ta, kad mūsų klientai pradeda labiau vertinti kokybę nei kiekybę, todėl dažnai pasirenka mažiau, bet brangesnius pirkinius – būtent dėl šios priežasties prekių krepšelio elektroninėje parduotuvėje suma pastaraisiais metais auga.

Lygindami praeitų ir šių metų laikotarpį prieš šventes, jau dabar pastebime apie 10 proc. krepšelio sumos augimą – šiuo metu vidutinė laikotarpio prieš šventes pirkinių krepšelio suma yra 250–300 Eur“, – komentuoja pašnekovas.

Į ką atkreipti dėmesį dovaną perkant internetu

Svarbiausia taisyklė, norint įsigyti norimų dovanų – jų pirkimo neatidėlioti paskutinei minutei.

„Pirmiausia, dovanas įsigyti anksčiau yra naudinga taupant: geromis kainomis pirkinių–dovanų kiekis elektroninėse parduotuvėse dažnai būna ribotas, tad, perkant dovaną paskutinę minutę, prarandama galimybė ją įsigyti už geriausią kainą.

Be to, prieš ruošiantis užsakyti dovanas elektroninėje parduotuvėje, itin svarbu pasiteirauti jos vadybininkų, ar išsirinktą dovaną jie tikrai turi, nes šventiniu laikotarpiu užsakymų kiekis toks didelis, kad nebespėjama atnaujinti prekių likutį rodančios e. parduotuvių sistemos.

Pirkinį užsakant paskutinę minutę, taip pat galimos problemos su pristatymu: prieš šventes su darbų apimtimi nebespėja susidoroti e. parduotuvių partneriai, pristatantys pirkinius klientams į namus, tad, iš anksto tuo nepasirūpinus, po Kalėdų eglute gali nebūti ko padėti“, – patirtimi dalijasi pašnekovas.

2014 m. finansinių paslaugų bendrovės užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa atskleidė, kokių dovanų visi trokšta, o kokių norėtų išvengti.

Apklausos duomenimis, tarp kalėdinių dovanų, kurių labiausiai norėtų gyventojai, patenka kvepalai (juos paminėjo 27 proc. gyventojų), telefonai (24 proc.), bilietai į spektaklį, koncertą ar kitą renginį (23 proc.), dovanų čekis grožio ar SPA procedūroms (20 proc.), taip pat fotoaparatas, vaizdo registratorius, muzikinis grotuvas ar kita smulki technika (17 proc.), kompiuterinė technika (17 proc.), smulkioji buitinė technika (16 proc.).

Geriausių dovanų trejetuką prašomos įvardyti moterys minėjo kvepalus (30 proc.), bilietus į spektaklį, koncertą ar kt. renginį (26 proc.) ir dovanų čekį grožio ar SPA procedūroms (23 proc.).

Tuo tarpu ketvirtadalis vyrų teigė, kad labiausiai apsidžiaugtų nauju mobiliuoju telefonu, penktadalis – fotoaparatu, vaizdo registratoriumi, muzikiniu grotuvu ar kita smulkia technika, kas penktas vyras kaip vieną geriausių dovanų įvardijo kvepalus.

Atliekant tyrimą gyventojų taip pat buvo klausiama, kokias dovanas jie prisikirtų prie blogiausių.

Į šį sąrašą pateko patalynės užvalkalai ir pliušiniai žaislai (juos paminėjo 22 proc. respondentų), dienoraščiai, nuotraukų rėmeliai, albumai ir pan. (20 proc.), kalėdinės dekoracijos ir valgomos ar geriamos dovanos (17 proc.). 16 proc. respondentų prie blogiausių dovanų priskyrė rankšluosčius ir higienos reikmenis.