Lietuviai žaidžia su ugnimi: piktnaudžiauja psichotropikais

„Pasaulio, kokį matėme iki 2020-ųjų, nebus“, – teigia doc. dr. Eugenijus Laurinaitis. Pandemija buvo nemenkas išbandymas tautiečių psichikai, deja, karo Ukrainoje situacija neleidžia atsikvėpti ir jai nuslopus. Blogiausia, kad lietuviai psichologines problemas linkę spręsti psichotropiniais vaistais. Nors jie itin pavojingi dėl pripratimo, žmonės antidepresantų vengia, o nemedikamentinių priemonių naudos nevertina.

Gydosi paviršutiniškai

Šakių r. gyvenanti Danutė visas ekstremalias ir stresines situacijas gyvenime sprendžia raminamaisiais ir migdomaisiais vaistais. Į psichologą moteris niekada nesikreipė ir, vien išgirdusi tokią alternatyvą, moja ranka: „Nežinau ir nesidomiu. Kad visas kaimas paskui apie mano problemas kalbėtų? Turiu vaistų, kurie padeda, to ir gana“, – net į kalbas nesileidžia šakiškė.

Jos kaimynė Jurgita džiaugiasi atradusi jogą ir tvirtina, kad tai – geriausias būdas nusiraminti. „Iš treniruotės grįžtu kaip naujai gimusi, nereikia jokių raminamųjų“, – sako ji, bet Danutės tai neįtikina. „Kai nėra rimtų problemų, galima užsiimti visokiomis jogomis. Jei man joga sunkiais atvejais padėtų, vaistų ir negerčiau“, – paaiškina Danutė.

Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas teigia, kad nors Lietuvoje psichotropinių vaistų vartojimo rodikliai per pastaruosius metus šiek tiek sumažėjo, jie išlieka vieni didžiausių išsivysčiusiose šalyse.

„Mūsų šalyje palyginti mažas antidepresantų vartojimas, tai rodo, kad depresija gydoma ne pasitelkiant antidepresantus, o renkantis psichotropinius vaistus. Tai yra – gydoma simptomiškai ir paviršutiniškai. Psichotropinių vaistų vartojimo trukmė ir dozės mūsų šalyje didesnės, nei rekomenduojama, o ilgainiui šie medikamentai sukelia sunkią priklausomybę“, – atkreipia dėmesį I. Rubikas.

Šakietė Danutė prisipažino, kad per pandemiją, netekusi darbo, raminamųjų tablečių turėjo griebtis kur kas dažniau ir net pasidalijo jomis su panašias problemas išgyvenančia drauge. „Ji bandė ramintis arbatėlėmis, tačiau pasakiau, kad nereikia savęs apgaudinėti. Reikia bijoti ne tablečių, o blogai jaustis“, – nuomonę dėsto pašnekovė.

Depresija ir fiziniai simptomai

Psichologiniai sunkumai per pandemiją – ne naujiena. COVID-19 jau kuris laikas įgavo ir „koronaviruso depresijos pandemijos“ vardą, mat pagausino tiek nerimo sutrikimų, tiek klinikinės depresijos, kuri neretai užklumpa virusu persirgusius asmenis.

Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad iki 50 proc. depresijos ar kitų nerimo būsenų apskritai lieka negydyti, nuo jų kenčia kas ketvirtas Europos Sąjungos gyventojas. Depresijos metu kamuoja liūdesys, susiaurėjęs interesų ratas, trūksta energijos.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorė Sigita Lesinskienė teigia, kad depresijai būdingi ir fiziologiniai simptomai: sutrikęs miegas, sumažėjęs apetitas, svorio pokyčiai. Gali atsirasti įvairių kūno skausmų simptomų, sutrikti vidaus organų veikla.

„Nuo depresijos kenčiantys asmenys jaučia nuovargį net ir po nedidelių pastangų ką nors veikti“, – pastebi S. Lesinskienė.

Nagrinėjant klinikinių tyrimų duomenis, nustatytas somatinių nusiskundimų ir psichikos sutrikimų ryšys. Kadangi depresija itin dažnai būna susijusi su kitais sutrikimais, tampa nebeaišku, kas yra priežastis, o kas – padarinys. Todėl iki šiol tęsiasi mokslinės ir klinikinės diskusijos nuotaikos sutrikimų diagnostikos klausimais.

S. Lesinskienė įspėja, kad į emocinius, kūno savijautos pasikeitimus reikėtų reaguoti atidžiai: jei liguista būsena per kelias savaites nepagerėja – kreiptis į specialistus. Svarbu suklusti, jei savijauta trukdo adaptuotis sociokultūrinėje aplinkoje pagal savo amžių.

„Šiuo metu manoma, kad depresija nėra viena aiškiai apibrėžiama liga, o greičiau nevienalytis depresinių būsenų ir sutrikimų spektras, – žiniomis dalijasi S. Lesinskienė ir priduria, kad vien iš užpildytos depresijos skalės rezultatų negalima teigti, jog žmogus serga depresija. – Aukšti depresijos klausimyno įverčiai rodytų, kad emocinė savijauta, nuotaika yra sutrikusi ir reikėtų būtinai kreiptis į psichikos sveikatos specialistus dėl išsamesnių tyrimų ir konsultacijų patikslinti priežastis bei rasti sprendimų būdus.“

Ėmėsi plano

I. Rubikas teigia, kad depresijos gydymas psichotropiniais vaistais nėra geras sprendimas. Todėl, norėdama sumažinti psichotropinių vaistų vartojimą, SAM ėmėsi veiksmų plano, pasitelkdama tiek šviečiamąsias, tiek reguliacines priemones.

Jau nuo užpraėjusių metų lapkričio šeimos gydytojai buvo supažindinti su antidepresantų ir psichotropinių vaistų skyrimo rekomendacijomis, pateiktas nuoseklus nutraukimo planas prie šių vaistų įpratusiems asmenims. „Tiesa, metodika leidžia daryti išimtis vyresnio amžiaus, lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims ir kai minėtų preparatų atsisakymas galėtų būti žalingesnis nei jų vartojimas. Tai yra kompromisas“, – sako I. Rubikas.

Teisingo psichotropinių vaistų skyrimo šiemet bus apmokyta jau 600 šeimos gydytojų ir kitų gydytojų specialistų, dažnai išrašančių benzodiazepinų, per 2020–2021 m. jau apmokyta pusantro tūkstančio. Antra kovos forma su besaikiu psichotropinių vaistų vartojimu yra popierinių, arba vadinamųjų „rožinių“, receptų draudimas. Asmenys, nenorintys, kad jautrūs duomenys atsirastų e. sveikatoje, gali šių vaistų gauti per specialius receptų blankus, kuriuos turi kiekviena gydymo įstaiga.

„Tenka konstatuoti faktą, kad rinkoje cirkuliavo nemažai padirbtų receptų: 2020 m. 36 tokie atvejai registruoti policijoje, dar dėl 300 kreipėsi vaistininkai. Tačiau tai tik ledkalnio viršūnė, nes daug atvejų neregistruota. Įsigaliojus naujai tvarkai, e. receptų skaičius padidėjo nežymiai, o popierinių receptų sumažėjo“, – pasakoja I. Rubikas.

SAM numatė ir nemedikamentinio gydymo plėtrą kovai su lengvu nerimu, nesunkiomis depresijos, nemigos formomis. „Tokiais atvejais veiksminga psichoterapija, psichologo konsultacijos. Šiuo metu planuojamas ambulatorinio psichoterapijos įkainio didinimas apie 33 proc.“ – informuoja skyriaus vedėjas.

Kaip prisitaikyti?

E. Laurinaitis atkreipia dėmesį, kad psichotropikų vartojimas per dažnas tarp medikų. Tai lemia šių vaistų prieinamumas minėtos specialybės žmonėms. Dažnai psichotropikais medikai bando gesinti perdegimą, kurio atvejų dar prieš pandemiją tarp gydytojų fiksuota 52 proc.

Psichoterapeutas teigia, kad tarp perdegimo sindromo veiksnių yra ir organizacijos kultūra. „Tai rodo, kad daugiau kaip pusė medikų buvo perdegę, kai nebuvo jokios pandemijos ir karo. Labai daug perdegimo atvejų tarp teisininkų, kurie apie darbo laiką ironizuoja: „Dirbame nuo aštuonių iki... galo.“ Tos profesijos, kur dirbama su žmonėmis, neretai irgi yra perdegimo veiksnys. Tai – mokytojai, gydytojai, pardavėjai... Trečia – asmeniniai bruožai. Sugebėjimas prisitaikyti padeda išvengti perdegimo, bet prisitaikymo reikia išmokti“, – pabrėžia E. Laurinaitis.

Anot jo, daugiau tokio pasaulio, koks buvo iki 2020-ųjų, nebus, ir tai reikia išgedėti. „Pirmiausia prasidėjo pandemija, o po to – karas Ukrainoje, Europos viduryje. Turime priprasti gyventi kitokiame pasaulyje“, – tvirtina jis ir priduria, jog psichologiškai padeda ne emocijų slopinimas, o gebėjimas rasti išeitį.

„Štai žmogus, supratęs, kad nebus, kam pasirūpinti naminiais gyvūnais karo metu, nuvarė į Kyjivą vilkiką maisto jiems. Tokios išeitys padeda jaustis geriau“, – sako E. Laurinaitis ir tvirtina, kad kiekvienas esamoje situacijoje gali rasti jam prieinamų būdų reaguoti pozityviai bei prisidėti prie jos sprendimo.

E. Laurinaitis teigia, kad kaip neturėjome patirties tvarkytis su pandemija, taip neturime patirties tvarkytis ir su jos pasekmėmis: „Tai bus iššūkis kūrybingumui – reikės stebėti, kas vyksta, ir priimti sprendimus.“

Pranešimas spaudai