Lietuviai, net ir kainoms kylant, aukoja maisto skurstantiesiems

Po neseniai vykusios „Maisto banko“ akcijos skaičiuojami geraširdingumo rezultatai džiugina: žmonės paaukojo daugiau produktų nei pavasarį, paramos krepšelyje vargstantiesiems atsirado sunkiau įperkamų produktų, tokių kaip šokoladas, aliejus, brangesni konservai. Vis tik aukojimo apimtys dar negrįžo į priešpandeminį laikotarpį.

Žmonės empatiški

Lietuviai yra empatiški, užjaučiantys ir linkę dalytis net ir tokiu metu, kai kyla kainos ir prognozuojamas sunkmetis, rodo dabar skaičiuojami spalį vykusios „Maisto banko“ akcijos rezultatai. Joje Lietuvos žmonės paaukojo beveik 282 tūkst. vnt. maisto produktų už bemaž 390 tūkst. Eur.

Produktai vargstantiems ir trūkstantiems maisto žmonėms buvo renkami beveik 400 parduotuvių net 73 Lietuvos miestuose. Aukota buvo 89 364 kartus, vidutinė preliminari vieno aukojamo krepšelio vertė – 4,34 Eur.

„Džiaugiamės, kad visuomenė ir vėl buvo vieninga. Nors maisto kainos ženkliai augo, lyginant su praėjusių metų rudenine akcija, šiais metais surinkto maisto kiekiai didesni“, – išsyk po akcijos sakė „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

Šiaulių regionas neatsiliko

Rudeninėje „Maisto banko“ akcijoje daugiausia maisto produktų surinkta penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

„Kadangi jau buvo 33-ioji mūsų maisto rinkimo akcija, tai žmonėms, pamačiusiems mūsų savanorius, buvo labai aišku, kas jie tokie, kodėl ir kam jie renka maistą“, – įsitvirtinusia tradicija džiaugiasi „Maisto banko“ organizacijos Šiaulių padalinio vadovė Sandra Šimaitytė.

Pasak jos, Šiaulių regiono (o tai yra Šiaulių m. ir r., Radviliškis, Kelmė, Akmenė ir kt.) gyventojai iš viso paaukojo beveik 31 tūkst. produktų (30 911 vnt.), jų paramos bendra vertė – per 42 tūkst. (42 307,58) Eur. Tai maždaug dešimtadalis visoje šalyje surinktos paramos.

„Lyginant, kokie aukojimai buvo, prasidėjus karui, tai dabar kiekiai jau didesni, bet dar ne tokie, kokie buvo prieš pandemiją. Gal dar keleri metai ir grįšime į tą lygį, koks buvo visų gyvenime iki tų tragedijų. Gal dar ir dėl karo Ukrainoje keičiasi visuomenės požiūris ir auga supratingumas bei socialinis atjautimas. Duok Dieve, kad mes ir išliktume tais, kurie galime padėti, o patiems neprireiktų prašyti tos pagalbos“, – apie didėjančius aukojimus sako „Maisto banko“ atstovė S. Šimaitytė.

Kokybiškesni produktai

Tradiciškai žmonės daugiausia aukojo makaronų ir kruopų. Tačiau pastebėta labai teigiama tendencija – gyventojai į krepšelius atnešė ne tik pigiausių įmanomų prekių, bet įdėjo ir brangesnių, kurių sunkiai besiverčiantis žmogus negali sau leisti įsigyti.

„Buvo gana daug aliejaus, kuris šiemet tikrai yra pabrangęs. Nustebome šiemet, kad gavome ir nemažai šokolado. Tai labai smagu, kad žmonės pagalvojo ir nupirko ne pirmos būtinybės produktų, kurių pinigų stokojantys asmenys paprastai sau negali leisti. Mes visada prašome, kad įdėtų mėsos, žuvies, daržovių konservų, kurių skurstantieji gal ir nori, bet neturi finansinės galimybės įsigyti. O jei juos perka, tai tik su nuolaida ar pačius pigiausius. Turime ir vaikų dienos centrų, ir daug šeimynų, kurias remiame. Jose būna daug vaikų ir labai smagu, kai gauname sausų pusryčių, arbatos, kakavos, saldumynų. Labai smagu, kad ir vaikai gali pasidžiaugti tokiais produktais, kurių gal ir ne visuomet gali gauti namuose“, – maloniai dėl gyventojų dosnumo nustebę „Maisto banko“ atstovai.

Aukojančiojo portretas

Maistą aukoja įvairiausi žmonės: ir vyresni, ir jaunesni, ir turtingesni, ir mažiau pasiturintys. Tačiau „Maisto banko“ savanoriai sako pastebėję labai įdomią tendenciją – tam tikrą aukojančiojo portretą.

„Kartais žmonės, atnešdami maisto, pasisako, kodėl jie tai daro. Jie pasakoja, kad ir patys yra kažkada buvę tokioje situacijoje, kai jiems kažkas irgi suteikė pagalbą. Ir tai nėra finansiškai labai pasiturintys žmonės, nėra jų atlyginimai dideli, matome, ir kaip senjorai atneša, jie sako: „Kol galiu, tol padedu.“ Vidutinio amžiaus žmonės, 30–50 metų, dažniau atneša ne kelis produktus, o didesnį kiekį“, – pastebi savanoriai.

Maistą renkantiems savanoriams širdį paglosto žmonių sąmoningumas, kai vaikai nuo mažens auklėjami, jog reikia dalytis.

„Būna, kad vaikas, ateinantis su tėvais, atneša įdėti į krepšelį. Matosi visuomenės požiūris į pasidalijimo, aukojimo, pagalbos rankos ištiesimo momentą. Smagu, kad tėvai ugdo ir savo vaikams perduoda tai, kad reikia pasidalyti su tais, kuriems kažkuriuo gyvenimo momentu yra sudėtingiau“, – džiaugiasi koordinatorė S. Šimaitytė.

Net ir neturintieji savų pajamų, pavyzdžiui, jaunimas, labai aktyviai įsijungia į savanorišką veiklą.

Maisto trūkumas didėja

Kylant maisto produktų kainoms, vis daugiau žmonių nebegali jo įpirkti ir kreipiasi pagalbos į socialines įstaigas bei organizacijas. Produktai dalijami per socialines organizacijas šeimoms bei pavieniams asmenims, bet visada tik su socialinio darbuotojo rekomendacija.

„Situacijų būna įvairių: ir skyrybos, ir darbo netektis, o dabar net tokius matome, kad, padidėjus komunaliniams mokesčiams, nebelieka pinigų maistui nusipirkti. Pagal aprašą mes parengiame ilgo galiojimo produktų krepšelius arba dar turime ir trumpo galiojimo maisto produktų, kuriuos irgi galime įteikti du mėnesius kas savaitę“, – pasakoja „Maisto banko“ atstovė S. Šimaitytė.

Egzistuoja ir kita realybė – išmetamo maisto kiekiai iš parduotuvių ir pertekliuje gyvenančių namų ūkių nemažėja. Todėl „Maisto bankas“ ragina atsakingiau žiūrėti į betikslį maisto išmetimą, teršiantį aplinką. Geriau jį atiduoti alkstantiesiems, kol jis tinkamas vartoti.

„Maisto bankas“ kreipiasi į prekybos centrus, kad šie atiduotų besibaigiančio galiojimo, bet dar tinkamo vartoti maisto, taip pat ir į ūkininkus, iš kurių atvyktų pasiimti daržovių ar vaisių pertekliaus. Organizacijos savanoriai per dieną gali surinkti ir stokojantiesiems išdalyti kelias dešimtis tonų vartojimui tinkamo maisto.

Pernai „Maisto bankas“ taip nuo išmetimo išgelbėjo 6 045 tonas maisto.

Nespėjusieji prisidėti prie „Maisto banko“ akcijos paremti gali skambindami trumpuoju numeriu 1343 (auka 3 Eur), aukodami lėšų internetinėje „Rimi“ parduotuvėje, platformoje Aukok.lt ar „Maisto banko“ svetainėje.