Lietuvės jau prieš šimtą metų vienijosi dėl moterų apšvietimo (IV d.)

Savaitraštis „Etaplius“ pasakojo apie Lietuvių katalikių moterų draugijos skyrių veiklą Šiaulių regiono miestuose ir miesteliuose.
1908–1933 m. leistame draugijos leidinyje „Tiesos ir meilės tarnyboje“ aprašoma Šiaulių skyriaus katalikių moterų veikla. Pasirodo, joje būta ir nuosmukių, ir pakilimų.

Pirmieji metai: savišalpos kasa ir susirūpinimas kino morale

2018-ieji paskelbti Lietuvos katalikių moterų sąjungos metais, mat prieš 110 m. buvo įkurta Lietuvių katalikių moterų draugija. Šiai draugijai stimulą davė kunigo Povilo Januševičiaus inicijuotas 1907 m. rugsėjo 23–24 d. Kaune vykęs pirmasis Lietuvos moterų suvažiavimas.

Lietuvių katalikių moterų draugija augo kaip ant mielių, visoje Lietuvoje kūrėsi naujų draugijos skyrių. Šiaulių skyrių 1921 m. įsteigė neeilinė asmenybė – O. Muraškaitė-Račiukaitienė. Nors ši politinė bei visuomeninė veikėja, Steigiamojo Seimo atstovė ir pirmojo Seimo posėdžio sekretorė daug bendro su Šiauliais neturėjo, jai, matyt, rūpėjo draugijos plėtra šalyje.

Į pirmąją Šiaulių skyriaus valdybą buvo išrinkta: D. Vailokaitienė, S. Kazlauskienė, O. Augustinavičaitė, T. Jasiukaitytė ir K. Juozapaitytė. Knygoje „Tiesos ir meilės tarnyboje“ ypač akcentuojami D. Vailokaitienės darbai: „Ji nemažai pasidarbavo Šiaulių skyriui: savo lėšomis įtaisė visas reikalingas raštinei knygas. Taip pat Vailokaitienės ir Kazlauskienės dėka įtaisytas L. K. Moterų Dr-jos plakatas, kuris kaštavo daugiau nė tūkstantį auksinių.“

Kalbant apie pinigus, derėtų paminėti, kad, praėjus dvejiems metams po Šiaulių skyriaus įkūrimo, buvo iškeltas pasiūlymas steigti savišalpos kasą. „Kasa buvo pradėta organizuoti pagal tą principą: kiekvienas narys kas mėnesį mokės tam tikrą procentą nuo uždarbio. Jeigu ištiks nelaimė ar liga, ar senatvės sulaukus, kad išmokėtų pinigus pagal jų įnešimą“, – rašoma leidinyje. Nors sumanymui draugijos narės pritarė, kasos organizavimas nutrūko.

Sėkmingesnė buvo tais pačiais metais draugijos narės J. Žilevičaitės pasiūlyta iniciatyva. Knygoje „Tiesos ir meilės tarnyboje“ aprašoma, kad šiaulietė iškėlė aktualų kinomatografų kontrolės klausimą: „Tuo reikalu buvo priimta rezoliucija, kreiptasi į Šiaulių miesto Tarybą, kad būtų sudaryta tam tikra kinų kontrolės komisija, į kurią įeitų L. K. Moterų Dr-jos Šiaulių skyriaus atstovė. Komisijos tikslas buvo peržiūrėti statomus paveikslus, o radus ką nors neleistiną ar nemorališką, išbraukti.“

Dveji metai stagnacijos

1924 m. Lietuvių katalikių moterų draugijos Šiaulių skyriui vadovauti pradėjo O. Krikščiūnienė. Tiesa, jos vadovavimo metais neapsieita be nesklandumų. „Buvo įkurtas viešbutis ir valgykla, bet po poros metų viešbutį reikėjo likviduoti. Jis padarė apie porą tūkstančių litų skolos – trūko gerų vedėjų“, – apibendrinama leidinyje.

Po štai tokios nesėkmės skyriaus veikla apmirė. Laimei, naujos gyvybės skyriui įpūtė 1926 m. vadovauti išrinkta T. Šlepetienė, narių skaičius išaugo iki daugiau nei 100.

1929 m. skyriaus valdybai ir narėms rūpėjo vis daugiau aktualių klausimų. „Per tuos metus padaryti 7 posėdžiai. Posėdžiuose buvo svarstomi įvairūs klausimai: kaip rengti kalinėms paskaitas, šelpti jas aukomis, Motinos Dieną švęsti, vakaro klausimas, skaityti aplinkraščiai, Dievo Kūno šventei puošti altorių, numatyta specijalūs susirinkimai patraukti daugiau į draugiją narių ir p.“ – rašoma knygoje „Tiesos ir meilės tarnyboje“.

Treji aukso metai: pluoštas renginių ir šiai dienai aktualių paskaitų

1930–1932 m. – auksinis Lietuvių katalikių moterų draugijos Šiaulių skyriaus veiklos laikotarpis: daugėjo posėdžių, paskaitų, vaidinimų, kitų renginių. Štai kaip šis laikotarpis aprašomas knygoje:

„1930 – Vytauto Didžiojo – m. padaryti 6 posėdžiai, surengtas vakaras su vaidinimu „Sąžinė“. Švęsta Motinos diena ir metinė šventė su bendra Šv. Komunija, paskaita. Švęsta Birutės šventė su paskaita –
„Šv. Monika kaipo katalikės moters pavyzdys“, iškilminga suma, žuvusiems dėl Nepriklausomybės uždėtas ant kapo vainikas, susirinkimas su prakalbomis, arbatėle, suvaidinta „Mirga“.

1931 m. padaryti 12 posėdžių, 14 susirinkimų. Skaityta paskaita: „Įpročiai ir vaikų pašaukimas“, surengtas 1 vakaras ir 1 gegužinė, davusi 243,85 lt. pelno. Iškilmingas narių priėmimas su arbatėle ir svečiais; dalyvauta draugijos ir Motinos ir Vaiko apsaugos konferencijoje Kaune; rūpintasi įsigyti bažnytinę vėliavą, per susirinkimus skaityti iš „Moters“ straipsniai; susirinkimai įvairinami dainomis ir deklamacijomis.

1932 m. padaryti 14 posėdžių, 10 susirinkimų (…). Surengta arbatėlė, iškilmingas narių priėmimas, 1 gegužinė, 3 vakarai su vaidinimais, Šv. Onos skyriaus globėjos šventė:
Šv. Mišios, bendra Šv. Komunija. Įsigyta bažnytinė vėliava apie 800 litų vertės, paaukota Katalikų Universitetui 40 lit., platinama draugijos literatūra, skaitomas laikraštis „Moteris“, 100 litų išdalinta neturtingiems. Narių yra apie 100, rūpinamasi įsteigti Motinos ir Vaiko patariamąjį punktą. Skyriaus dvasios vadovas kun. Korsakas daug padeda savo patarimais.“

1932 m. Lietuvių katalikių moterų draugijos Šiaulių skyrius surengė ne vieną paskaitą, kurios tematika būtų aktuali ir šiomis dienomis. Pavyzdžiui, „Moters uždaviniai“, „Religija ir tikinčiųjų pažiūros į ją“, „Šeimynų iškrikimas – dvivaikystė“, „Vaikų auklėjimas“, „Moteris griūvančios šeimos akivaizdoje“.

Nors skyriaus praeityje būta nesklandumų, 1930–1932 m. laikotarpiu tai buvo pavyzdinė organizacija, pamažu įgyvendinusi pagrindinius Lietuvių katalikių moterų draugijos tikslus: visuomenėje, šeimose ir savo gyvenime skleisti katalikybės dvasią ir vykdyti katalikybės dėsnius, kelti religinį, tautinį visuomeninį-socialinį supratimą ir moters apšvietimą; saugoti ir plėsti moterų teises; gerinti materialinį moterų padėjimą.