Lietuvės jau prieš šimtą metų vienijosi dėl moterų apšvietimo (II d.)

Savaitraštis „Etaplius“ tęsia pasakojimą, kuo užsiėmė, ką prieš šimtą metų veikė Lietuvių katalikių moterų draugijos, kurios skyrių buvo ir Šiaulių regione, moterys. 1908–1933 metais leistame draugijos leidinyje „Tiesos ir meilės tarnyboje“ teigiama, kad moterys saugojo ir plėtė moterų teises, „gerino materijalinį moterų padėjimą“, kėlė religinį, tautinį, visuomeninį-socialinį supratimą ir moterų apšvietimą. Ypač aktyvios buvo linkuvietės.

Paskaitos, kursai, labdara

Draugijos Linkuvos skyrius įkurtas 1913 metų rugpjūtį kunigo Gudavičiaus, Kazimieros Spudaitės, Kazimieros Pašakinskaitės, Julės Indriulytės, Ag. Gudavičaitės ir kitų moterų pastangomis.

Skyrius visai neturėjo moterų, išėjusių bent kokius mokslus, todėl kvietėsi į pagalbą parapijiečius studentus: Igną Brazdžiūną ir Povilą Spudą. Jie ruošė ištisą ciklą paskaitų: „Kaip organizuotis ir organizacijos tikslas“, „Moters padėjimas pagonystės laikais ir dabar“, „Kokia nauda iš arbatinių, smukles uždarius“, „Moters lygybė“, „Auklėjimas“, „Apie mokslo reikšmę“, „Labdarybė“, „Motinos pareigos“, „Sveikatos patarimai“ ir daug kitų iš gamtos, higienos, istorijos.

Be to, buvo surengti kursai bemokslėms moterims, kad jos išmoktų skaityti ir rašyti. Labai daug padėjo skyriaus klestėjimui kunigai: kan. kun. L. Šiaučiūnas, kun. Myk. Lovčikas, kun. A. Grigaliūnas, kun. A. Gasiūnas ir kt.

Pirmiausia pradėta aktyvi kova su girtavimu. 1914 m. birželio 14 d. visuotiniame susirinkime nutarta, kad nariai savo namuose daugiau nedarytų naminio alaus, kuris toje apylinkėje labai paplitęs. Taip pat veikti kaimynes ir raginti jas prie to prisidėti. Narį, pastebėtą pasigėrusį, pašalinti iš skyriaus.

Skyrius per karą šelpė ir globojo namuose likusias našles su vaikais, duodamas pašalpas drabužiais ir maistu. Visas aukas gaudavo iš parapijoje rengiamų rinkliavų, pramogų ir arbatinės, kuri darbščios valdybos dėka gerai vertėsi.

1916 metais skyriaus pastangomis atidaromi nemokami kursai, kuriuose jaunimas galėjo mokytis skaityti ir rašyti. Per kursus nemažai jaunimo išmoko skaityti ir rašyti, o be atlygio dirbę kursų vedėjai I. Brazdžiūnas ir P. Spudas pagerbti, jiems suteikiant skyriaus garbės narių vardus.

Nepriklausomybės proga – pietūs skurstantiems vaikams

1917 m. įsteigtas nemažas knygynėlis. Knygoms įsigyti surengta loterija, rinkliava, surengtas labdaros vakaras. Prie knygyno įsteigta skaitykla, kuriai negailėta lėšų užsakyti įvairių laikraščių ir žurnalų.

1918 m. Linkuvos skyrius surengė protestą, kodėl nė viena moteris nebuvo pakviesta į Vilniaus konferenciją. Kartu su protestu išsiųsta 450 rub. tautos reikalams, taip parodant skyriaus brandą.

„Kai paskelbė Lietuvos Nepriklausomybę – tą žinią sutiko su didžiausiu entuziazmu, skaitlingiausiomis demonstracijomis. Moterys, kartu reikšdamos džiaugsmą ir suprasdamos vargą ir skurdą neturtingų šeimų, ypatingai tų, kurių vyrai, tėvai ar broliai buvo išėję į partizanus ir kurios skurdžiai turėjo iš ko pramisti, jiems parodydamos palankumą ir artimo seserišką rūpestį, demonstracijų dieną surengė 90 vaikučių pietus. Jaudinantį įspūdį darė, kai 90 skurdžiai aprengtų vaikų, tvarkingai sėsdami į stalą, pietus pradėjo malda ir tautiškai patriotine dainele. Atminimui tos iškilmės buvo už 100 auksinų nupirkta įvairių dovanėlių – paveikslėlių, rožantėlių, kryželių ir išdalinta vaikučiams su tinkamais parašais. Pietų rengėjos vaikučiams paaiškino, dėl ko jie čia sukviesti ir kuo šiandien džiaugiasi visi lietuviai“, – rašyta leidinyje.

Kiekvienas kultūrinis ar antikultūrinis veiksnys moterų skyriuje rasdavo atgarsį

Gavus paraginimą paremti jauną šalies kariuomenę ir savanorius, skyrius ėmėsi darbo rengti rinkliavas kaimuose ir miesteliuose. Moterų pastangomis surinkta per
2 tūkst. įvairių daiktų: pagalvių, paklodžių, antklodžių, skalbinių, rankšluosčių, pirštinių, kojinių ir kt. Moterų draugijos skyriaus pirmininkė kreipėsi į gimnaziją, prašydama, kad mergaitės per rankdarbių pamokas numegztų pirštinių, kojinių.

Moterys paaukotus daiktus sutvarkė ir perdavė kolegėms iš Panevėžio, kad daiktai būtų nusiųsti į frontą.

Negailėta aukų ir švietimo reikalams: gimnazijai paaukota 1 000 rub., Kunigų seminarijai Kaune – 100 rub., Moterų draugijos mokykloms – 200 rub.

1918 metais kūrėsi Linkuvos gimnazija. Skyrius ėmėsi vieną neturtingą mergaitę išleisti į mokslus, kad ši vėliau galėtų dirbti moterų kultūrinimo darbą.

„Prasidėjus agitacijoms ir rinkimų akcijai į Steigiamąjį Seimą, skyrius taip pat parodė didelį aktyvumą, rengdamos plačius moterų susirinkimus, keldamos pilietinį moterų susipratimą.
1921 m. sušauktas skaitlingas mitingas ir padarytas griežtas protestas prieš mokytojų susirinkimo Kaune nutarimą – pašalinti tikybą iš mokyklų.
Kiekvienas visuomenės kultūrinis ar antikultūrinis veiksnys Linkuvos padangėje moterų skyriuje rasdavo atgarsį – pritarimą ar protestą“, – rašoma ataskaitoje.

1919 metais įsteigta arbatinė. Jos tikslas buvo atitraukti žmones iš smuklių, „kame palikdavo savo sveikatą ir pinigus“. Be to, vokiečių okupacijos metu rašytas prašymas uždaryti aludes, kurių tuo metu labai daug buvo. Ir tai taip paveikė vokiečių vyriausybę, kad ne tik Linkuvoje, bet ir visoje Joniškėlio apskrityje uždarė aludes ir uždraudė pardavinėti svaigiuosius gėrimus.

Aktyviausiems – garbės nario vardai

1923 m. valdyba priėmė senelių prieglaudą į savo globą. 1925 m. prieglauda rūpintis pavesta tretininkėms. 1928 ir 1932 m. surengtos dvi loterijos, o iš pelno nupirktos seneliams šiltos antklodės, drabužiai ir apavas.

Linkuvietės neatsiliko ir ekonominėje srityje. 1925 m. kovą buvo nutarta įsteigti manufaktūros krautuvėlę. Prie jos kūrimo mielai prisidėjo moterys savo pajais, paskolomis. Be to, jos pirkdavo tik moterų krautuvėlėje.

Iš arbatinės krautuvėlei buvo paskirta 1 923 lit. „Bet, nelaimė, nemokėta išlaikyti žydų konkurencijos, ir po poros metų krautuvėlę reikėjo likviduoti. Tai padarė skyriui daug nuostolio“, – rašoma leidinyje.

Sulaukus progos, 1930 m. rugsėjo 28 d., kai Linkuvoje buvo suruošta žemės ūkio paroda, skyrius pasirodė su savo dirbiniais. Už juos daugelis gavo pagyrimus ir premijas.

1928 m. buvo surengti trijų dienų ruošos kursai, kuriems vadovauti buvo pakviestos trys ruošos dalykų mokytojos, baigusios mokslą užsienyje. 1930 m. Žemės ūkio rūmai, skyriui prašant, atsiuntė dvi specialistes vesti dvi savaites trukusius moterų ruošos kursus.

Nemažai pasidarbuota, ir rengiant įvairiausius vakarus. „Vakarų svarbiausias tikslas – ne pelnas, bet auklėjimas, nes veikalai būdavo parenkami religinio ar dorinio turinio. Įvairių vakarų ir šiaip pramogų per visą skyriaus gyvenimo laikotarpį suruošta kelios dešimtys. L. K. Moterų Dr-jos Linkuvos skyriaus rengiami vakarai sutraukdavo ir sutraukia žmonių ir iš tolimesnių apylinkių. Entuziazmas, nuotaika kuo puikiausia. Per vokiečių okupaciją skyriui labai daug padėjo P. Šomkaitė (dabar P. Spuidienė) ir A. A. Teklytė Spuidaitė. Jos savo energija ir sumanumu kėlė nuotaiką, švietė, vadovavo“, – rašoma linkuviškių ataskaitoje.

1923 m. labai iškilmingai švęstas dešimtmečio jubiliejus. Jubiliejaus proga skyriuje daug dirbę asmenys buvo paaukštinti į garbės narius: kan. kun. L. Šiaučiūnas, Kazimiera Pašakinskaitė, Rozalija Brazdžiūnaitė, Julija Indriulytė, kun. Lovčikas, kun. Ant. Grigaliūnas.

Per visą skyriaus gyvavimą surengta per 70 susirinkimų, kuriuose skaitytos paskaitos, kelti sumanymai, nariai pratinti vadovauti susirinkimams, kalbėti viešai. Narių skaičius kito nuo 50 iki 550.

„Skyrius rūpinasi ir savo organu „Moterimi“. 1932 m. vieno vakaro pelnas paskirtas „Moteriai“ ir išsiųsta Centrui“, – rašoma ataskaitoje.