Lietuvai sėkmingai atsijungus nuo BRELL, papildomų privalumų gaus žaliosios energijos gamintojai

Lietuva sėkmingai atsijungė nuo BRELL tinklo ir sinchronizavo savo elektros tinklus su kontinentine Europa. Kaip ir buvo žadėta, nei gyventojai, nei verslas sinchronizavimo metu nepajautė jokių nepatogumų, tačiau žaliosios energijos gamintojai nuo šiol gaus daugiau privalumų. Kaupiklius turintys fiziniai ir juridiniai asmenys galės paprasčiau dalyvauti rinkos balansavime ir gauti papildomų pajamų.

„Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovo Donato Matelionio teigimu, atsijungus nuo BRELL tinklo rinkoje pradėtos pirkti dažnio atkūrimo rezervo (FCR) ir automatinio dažnio atkūrimo rezervo balansavimo energijos paslaugos (aFRR). FCR – tai ypač greitai, per sekundes turintis suveikti pirminis rezervas, o aFRR aktyvuojamas per penkias minutes. Dėl šio pokyčio energijos kaupiklius turinčioms bendrovėms taps lengviau teikti balansavimo paslaugas.

„Naujas paslaugas efektyviai gali teikti baterijų energijos kaupimo sistemos. Balansavimo rinkos dalyviais gali tapti gamintojai ir kaupimo įrenginių turėtojai, atitinkantys kvalifikacinius reikalavimus ir pasirašę sutartį su „Litgrid“. Įprastai šiuo atveju kalbame apie juridinius asmenis, turinčius didelės galios gamybos, kaupimo įrenginius, nes balansavimo paslaugos galimos turint mažiausiai 1 MW galios įrenginių“, – pasakoja D. Matelionis.

Atveria galimybes įmonėms sutaupyti

D. Matelionis pastebi, kad elektros vartotojai ir mažesnės galios kaupimo įrenginių turėtojai taip pat gali prisidėti prie balansavimo rinkos bendradarbiaudami su paklausos telkėjais – įmonėmis, apjungiančiomis didesnes grupes vartotojų, naudojantis tarpininkų turimais vartojimo pajėgumais. Visgi, įmonės „SoliTek“ Produktų skyriaus vadovė Indrė Tursienė atkreipia dėmesį, kad didžiausią naudą galės išgauti tie, kurie kaupiklius turi įsidiegę.

„Balansavimo rinkoje didžiausią naudą galima gauti su energijos kaupikliais, nes jie leidžia lanksčiai vartoti arba tiekti didelius energijos kiekius pagal rinkos kainas. Esant energijos pertekliui, galima padidinti suvartojimą, pavyzdžiui, įkraunant baterijas ar įjungiant gamybinius procesus, o trūkumo metu – sumažinti vartojimą ir už tai gauti finansinį atlygį. Tai ypač naudinga pramonės įmonėms, prekybos centrams, biurų pastatams ar elektromobilių įkrovimo tinklams, kurie gali išmaniai valdyti savo energijos srautus ir už tai gauti papildomų pajamų“, – teigia pašnekovė.

Ji taip pat pabrėžia, kad aktyvesnis įmonių prisidėjimas prie rinkos balansavimo be visų atveriamų galimybių, įpareigos ir daugiau dėmesio skirti technologinei pažangai. 

„Norint dalyvauti rinkos balansavime būtina užtikrinti, kad kaupikliai atitiktų tinklo operatoriaus techninius reikalavimus, galėtų greitai reaguoti į rinkos signalus ir būtų integruoti su tinklo valdymo sistemomis. Vienas iš efektyviausių būdų dalyvauti balansavimo rinkoje – prisijungti prie virtualios elektrinės (Virtual Power Plant – VPP), kuri optimizuoja kaupiklių veikimą ir užtikrina dalyvavimą rinkoje“, – Eltai pasakoja I. Tursienė.

Kaip anksčiau Eltai pasakojo „SoliTek“ vadovas Julius Sakalauskas,  rinkoje jau yra pažangių kaupiklių, kurių integracija užtikrina efektyviausią energijos valdymą. Tai mokslinių tyrimų ir plėtros specialistų ištobulintas kaupiklis, skirtas išskirtinai verslui. 

 „Naujasis kaupiklis naudoja dirbtinį intelektą ir optimizuoja energijos kaupimą remiantis dinaminėmis elektros kainomis biržoje. Šis sprendimas leidžia verslui išnaudoti žemesnės elektros kainos laikotarpius, energiją kaupiant tada, kai ji pigiausia, ir naudoti ją brangiausiais piko momentais, mažinant išlaidas iki minimumo. Tai ypač aktualu Lietuvos rinkoje, kurioje dėl naujų apskaitos modelių auga decentralizuotų energijos kaupiklių svarba“, – sakė pašnekovas.

Rinkoje turime apsirūpinimo žaliąja energija sėkmės atvejų

Prekybos tinklo „IKI“ Energetikos projektų vadovė Dovilė Vilkevičiūtė, pasakoja, kad įmonės objektuose jau kurį laiką veikia žalioji energija. Ja aprūpinama apie 90 proc. visų objektų, kuriuose yra įsikūrusios „IKI“ parduotuvės. Kol kas daugeliu atvejų saulės elektrinės objektuose prijungiamos taip, kad visa sugeneruota energija būtų suvartojama vietoje, o gamybos perteklius lemia elektrinės veiklos stabdymą. Tačiau siekiant išspręsti situaciją ir efektyviau valdyti gaminamą energiją, investuojama į  energijos kaupimo baterijas.

„Tokio sprendimo pasirinkimą lėmė keli esminiai kriterijai. Siekėme užtikrinti objekto veikimo tęstinumą net nutrūkus elektros tiekimui, todėl baterijos jungiamos prie kritinių vartojimo grupių, leidžiančių maksimaliai išlaikyti energijos tiekimą. Taip pat buvo svarbu, kad energijos kaupimo sistema galėtų būti integruojama su „Nord Pool“ elektros energijos biržos kainomis, suteikiant galimybę dinamiškai optimizuoti energijos naudojimą ir mažinti kaštus. Galiausiai, atsižvelgėme į galimybę dalyvauti elektros balansavimo biržoje, todėl technologinis sprendimas turėjo užtikrinti lankstumą ir efektyvų energijos išteklių valdymą“, – sako D. Vilkevičiūtė.

Be išvardintų kriterijų, pašnekovė dar pataria atsižvelgti į baterijų gamybos technologiją bei pasirenkamo tiekėjo darbo principus, kad būtų užtikrinti sklandūs procesai. 

„Rinkomės baterijas, kurios gaminamos iš metalo, o ne ličio jonų, kas padeda sumažinti gaisro riziką. Taip pat svarbus aspektas buvo šių baterijų lankstumas programuojant energijos kaupimo principus, leidžiantis efektyviai valdyti energijos tiekimą ir naudojimą“,– pataria D. Vilkevičiūtė.