Lietuvai reikalaujant vizų iš kartvelų diplomatų, Tbilisis tai vadina politiniu oportunizmu

Lietuvai vėl įvedus vizų režimą Sakartvelo diplomatinių ir tarnybinių pasų turėtojams, šios šalies politikai griežtai kritikuoja tokį Vilniaus sprendimą ir kaltina tarptautinių susitarimų pažeidimu.

Lietuva vizų režimą kartvelų diplomatams grąžino Vyriausybės nutarimu.

Teisę peržiūrėti vizų režimą su Sakartvelu Europos Sąjungos (ES) šalims suteikė ES Tarybos sprendimas sustabdyti dalį susitarimo dėl bevizio režimo su Sakartvelu.

Grąžinus vizų režimą, kartvelų diplomatai taip pat nebegalės pasinaudoti trumpesniu prašymų nagrinėjimo laiku, mažesniais vizos mokesčiais ir galimybe pateikti mažiau patvirtinamųjų dokumentų.

Tuo metu kartvelams, turintiems paprastus pasus ir vykstantiems į trumpalaikes keliones Bendrijos valstybėse, toliau bus taikomas bevizis režimas.

Panašų sprendimą prieš kurį laiką priėmė ir Estija.

ES ir Sakartvelo susitarimas dėl vizų režimo supaprastinimo galioja nuo 2011 metų kovo.

Kaltina pažeidžiant tarptautinius įsipareigojimus

Reaguodamas į Lietuvos sprendimą, Sakartvelo parlamento pirmininkas Šalva Papuašvilis pareiškė, kad šis žingsnis yra aiškus ES ir Sakartvelo susitarimo dėl vizų išdavimo supaprastinimo pažeidimas ir neturi jokio teisinio pagrindo.

„Šie sprendimai šiurkščiai ir nepagrįstai pažeidžia 2010 metų tarptautinį susitarimą dėl vizų išdavimo supaprastinimo tarp ES ir Sakartvelo. ES ir jos valstybės narės privalo laikytis savo tarptautinių teisinių įsipareigojimų ir gerbti taisyklėmis pagrįstą tarptautinę tvarką“, – Sakartvelo visuomeniniam transliuotojui sakė Š. Papuašvilis.

Tuo metu ES Tarybos pranešime nurodoma, kad sprendimas dėl vizų režimo taikymo yra atsakas į pernai Sakartvelo priimtą įstatymą dėl užsienio įtakos skaidrumo ir teisės aktų rinkinį dėl „šeimos vertybių ir nepilnamečių apsaugos“. 

Taip ES reaguoja ir į Sakartvelo valdžios institucijų smurtines represijas prieš taikius protestuotojus, politikus ir nepriklausomą žiniasklaidą, 2024-ųjų lapkričio Sakartvelo vyriausybės pareiškimą, kad iki 2028-ųjų ši stabdo narystės ES derybas.

„Politinis oportunizmas“

Savo ruožtu pirmasis Sakartverlo parlamento pirmininko pavaduotojas Gia Volskis, anot naujienų agentūros „Interpressnews“, pareiškė netikintis, jog Lietuvos sprendimas buvo priimtas dėl šių priežasčių.

„Nemanau, kad Lietuvos sprendimas pagrįstas principiniais sumetimais, susijusiais su rinkimais, žmogaus teisių apsauga ar kitais deklaruojamais dalykais“, – teigė politikas.

„Todėl manau, kad šį dvigubą žaidimą lemia politinis scenarijus, kuriuo siekiama pakeisti Vyriausybę. (...) Lietuva, intensyviai prekiaujanti su Rusija, neturi jokio pagrindo reikšti mums kokių nors pretenzijų. Tai yra politinis oportunizmas“, – sakė jis.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos BNS pateiktais duomenimis, 2024-aisiais Lietuvos eksportas į Rusiją, lyginant su 2023 metais, sumažėjo 69,7 proc.: eksportuota prekių už 649,2 mln. eurų, lietuviškos kilmės prekių vertė sudarė 0,19 proc. šios sumos. Tuo metu importas sumažėjo 33,9 proc., iki 218,3 mln. eurų vertės prekių.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį prekybos apyvarta tarp šalių sudarė 166,2 mln. eurų. Lyginant su praėjusiais metais, ji sumažėjo apie 23,7 procento.

Į Rusiją eksportuota prekių už 102,1 mln. eurų, importuota – už 64,1 mln. eurų. Atitinkamai tai sudarė 1,14 proc. Lietuvos eksporto ir 0,63 proc. importo į užsienio šalis.

Priešistorė

BNS rašė, kad Juodosios jūros valstybėje nuo lapkričio vyksta antivyriausybiniai protestai, kurių metu demonstrantai reikalauja pakartoti parlamento rinkimus ir atnaujinti šalies integracijos į ES procesą.

2024-ųjų spalį vykusiuose parlamento rinkimuose valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ paskelbė pergalę. Opozicijos teigimu, šie rinkimai buvo klastojami.

Tuo metu šalies premjeras Iraklis Kobachidzė nebegali atvykti į Lietuvą, nes yra įtrauktas į Baltijos šalių sankcionuojamų politikų sąrašą, kuriame iš viso yra per 100 asmenų. Jie sankcionuoti dėl šiurkščių ir sisteminių žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių pažeidimų, represijų prieš Sakartvelo gyventojus.

I. Kobachidzė praėjusią savaitę pareiškė, kad Lietuvos užsienio reikalų ministerija iš tiesų neegzistuoja ir yra įprastas „slaptosios valdžios“ (angl. deep state) padalinys.