Lietuva ruošiasi Astravo AE: įsigyti elektros iš Baltarusijos bus neįmanoma

Baltarusijai planuojant 2020 metais įjungti pirmąjį Astravo atominės elektrinės (AE) reaktorių, Lietuva ketina sukurti sąlygas, kuriomis nebus įmanoma elektros prekyba tarp valstybių.

Apie 50 kilometrų nuo Vilniaus dygstančią Astravo AE Lietuva laiko nesaugia, todėl yra paskelbusi planus, jog šios jėgainės elektra nebus perkama. Anot elektros perdavimo operatorės „Litgrid“ vadovo Daivio Virbicko, visos elektros jungtys su Baltarusija bus atjungtos, o prekyba tarp šalių pasidarys neįmanoma.

Pasak jo, abejotina, kad Astravo AE elektra pasiektų Lietuvą per Latviją arba Suomiją, o jeigu tai ir įvyktų, tai menkai paveiktų šalies rinką.

Antradienį „Litgrid“ pasirašė sutartį dėl Ignalinos AE pastotės rekonstrukcijos, kurios metu bus atjungta pirmoji linija su Baltarusija. Likusios trys linijos bus atjungtos, kai Baltijos šalys sinchronizuosis su Vakarų Europos elektros tinklais ir atsijungs nuo rusiškojo BRELL elektros žiedo.

„Tai įvyks kartu su sinchronizacija. Pagal paskutinę studiją, kurią darė „Gothia Power“, siūloma nestatyti keitiklių, o tiesiog atjungti tas linijas su Baltarusija“, - interviu Eltai sakė D. Virbickas.

Jo teigimu, po 2025 metų nelikus infrastruktūros, nebus galimybių parduoti elektros Lietuvoje, o nuo 2020 metų iki 2025 metų, kol elektros linijos vis dar egzistuoja, prekybą stabdys Lietuvoje priimti įstatymai. Tiesa, pati elektra šiuo laikotarpiu iš Astravo AE galės tekėti į Lietuvą, tačiau už tai nebus gaunama pajamų.

„Dabar priimtas įstatymas uždrausti prekybą, taigi, realiai ta elektra nepateks. Fiziniai srautai, kaip ir dabar, turbūt keliaus per Baltijos tinklus, tačiau pinigų už tai nebus gaunama. (...) Po sinchronizacijos nebeliks ir tų fizinių srautų“, - aiškino D. Virbickas.

Anot jo, menkai tikėtina, kad baltarusiška elektra pasiektų Lietuvą per Latviją. Visų pirma, pasak jo, Latvija elektros linija yra susijungusi su Rusija ir po sinchronizacijos ties ja reikėtų statyti keitiklį, kad prekyba ir toliau vyktų.

„Aš būčiau be galo nustebintas, jeigu atsirastų keitiklis tarp Latvijos ir Rusijos“, - tikino D. Virbickas.

O iki sinchronizacijos, anot jo, prekybą apsunkina Rusijoje galiojančios taisyklės, kad pikiniu laikotarpiu, kai elektros labiausiai reikia, jai pritaikomas papildomas mokestis, dėl kurio realiai prekyba vyksta tik naktimis ir savaitgaliais.

„Jeigu pakeistų kažką, susitartų rusai, baltarusiai, latviai - nuo to niekas nėra apsaugotas. Bet tada apskritai reikėtų kelti sinchronizacijos projekto klausimą, ar mes norime sinchronizuotis ir nukirsti priklausomybę nuo rytų ir padidinti su vakarų šalimis, ar nenorime“, - aiškino D. Virbickas.

Jo teigimu, Baltarusijos planai konservuoti kitas šalies elektrines po to, kai pradės veikti Astravo AE, iš dalies gali būti susiję su tuo, kad Lietuva siekia neįsileisti elektros iš kaimyninės valstybės.

„Manau, kad jie žinojo, kad reikės konservuoti kitas elektrines dar prieš Lietuvos sprendimus. Tiesiog tos elektros yra per daug. (...) O kai Lietuva pasakė, kad eksporto rinka šita kryptimi užsidaro, dar labiau suaštrėjo šis klausimas“, - teigė D. Virbickas.

Siekiant apriboti elektros prekybą iš trečiųjų šalių, Lietuvoje taip pat pasiūlyta idėja apmokestinti tokią elektros energiją. Tačiau, anot D. Virbicko, tarp Baltijos šalių sutarimo šiuo klausimu nėra.

Toks mokestis mažiau aktualus siekiant neįsileisti Astravo AE, kurios ir šiaip neketinama pirkti. Tačiau gali paveikti Karaliaučiuje šiuo metu statomas elektrines, mat Rusijos anklavoje negalioja reguliavimas, papildomai apmokestinantis piko metu eksportuojamą elektrą.

D. Virbicko teigimu, jeigu būtų pritaikyta 0,6 euro mokestis megavatvalandei, 200 MW galia elektrą eksportuojantis Karaliaučius turėtų per metus sumokėti apie 1 mln. eurų. Tačiau, pasak D. Virbicko, tai nepakenktų šių elektrinių konkurencingumui.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas praėjusią savaitę pareiškė, kad Astravo AE nebūtų konkurencinga Lietuvos rinkoje. Be to, anot jo, šios elektra būtų „lašas jūroje“.

Lietuva apsunkinti Astravo AE projektą siekia ne vien uždrausdama prekybą. Energetikos ministras kovo pabaigoje uždraudė Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę (HAE) naudoti Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės (AE) reikmėms.

Tai buvo numatyta dar pernai rudenį Vyriausybė patvirtintame veiksmų planą, kaip apsisaugoti nuo Astravo AE.

Veiksmų planą Energetikos ministerija parengė įgyvendindama Seimo priimtą Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių įstatymo nuostatas.

Seimas įstatymu yra pripažinęs Baltarusijoje, Astravo rajone, statomą AE nesaugia, keliančia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai.

Lietuva yra pagrindinė Astravo AE, kuri statoma apie 50 kilometrų nuo Vilniaus, kritikė. Vilnius teigia, kad jėgainė statoma nesilaikant tarptautinių saugumo standartų, nėra paaiškinta, kodėl pasirinkta būtent ši statybos vieta, esanti netoli tankiai apgyvendintos Lietuvos sostinės. Tačiau Baltarusija kaltinimus atmeta ir teigia besilaikanti visų reikalingų standartų.

ELTA