Lietuva rems Ukrainos gynybos pramonę: skirs 10 mln. eurų ukrainietiškų dronų gamybai (papildyta)

Lietuva įsipareigojo aktyviai remti Ukrainos gynybos pramonę ir skyrė 10 mln. eurų ukrainietiškų dronų „Palianytsa“ gamybai.

Šeštadienį Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) pasirašytas dvišalis susitarimas dėl Ukrainos gynybos pramonės finansavimo – po dokumentu pasirašė kadenciją baigiantis Laurynas Kasčiūnas bei Lietuvoje viešintis Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas.  

„Pasirašėme bendradarbiavimo susitarimą. Tai – teisinis pagrindas Lietuvos Krašto apsaugos ministerijai pervesti pinigus, kurie bus skirti gaminti ukrainietiškus ginklus. Adaptavome danišką modelį ir sukūrėme savo finansavimo mechanizmą specifiniams Ukrainoje gaminamiems ginklams“, – po pasirašymo ceremonijos surengtoje spaudos konferencijoje sakė L. Kasčiūnas.

Šeštadienį patvirtintas susitarimas papildo šių metų lapkričio 4 d. Kyjive pasirašytą keturšalį Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimo susitarimą dėl gynybos pramonės vystymo. Įgyvendinant pasirašytus dokumentus, Lietuvos krašto apsaugos ministerija vykdys ne tik jau suplanuotą „Palianycios“ finansavimą skiriant 10 mln. eurų, bet taip pat ieškos galimybių finansuoti kitą Ukrainoje gaminamą ginkluotę, lokalizuoti Ukrainos gamybą Lietuvoje.

„Kitas žingsnis kitiems metams – tęsti paramą Ukrainos gynybos pramonei, bet kartu ir ieškoti būdų, kaip lokalizuoti gamybą Lietuvoje ir įvertinti galimybę pirkti ukrainietiškus ginklus Lietuvai“, – sakė L. Kasčiūnas.

Apie tai, jog Lietuva ketina skirti 10 mln. eurų ukrainietiškų raketų-dronų „Palianycia“ finansavimui, rugsėjį viešėdamas Ukrainoje buvo užsiminęs šalies vadovas Gitanas Nausėda.

R. Umerovas: tęsiame darbą su sąjungininkais, bet dirbame, kad padidintume savo pajėgumus

Vilniuje viešintis Ukrainos gynybos ministras R. Umerovas dėkojo Lietuvai už skiriamą karinę paramą. Anot jo, „situacija karo lauke išlieka nuolat besikeičianti“.

Visgi, klausiamas apie galimas rizikas, jeigu Jungtinės Valstijos (JAV) nuspręstų keisti savo poziciją ir neberemti Ukrainos, R. Umerovas patikino – dedamos visos pastangos, jog ukrainiečiai stiprintų savo pajėgumus. Be to, akcentavo ministras, tebesitęsia aktyvus darbas su artimiausiomis sąjungininkėmis Ramšteino formate.

„Jeigu nori likti nepriklausomas, jeigu nori būti NATO, Europos Sąjungos dalimi, tu turi fokusuotis ir stiprinti savo šalį, ginkluotąsias pajėgas, žmones, kurie mus remia – kas yra svarbiausia“, – kalbėjo R. Umerovas.

„Šiuo metu dirbame, kad padidintume savo pajėgumus ir išlaikytume savo nepriklausomybę“, – dėstė ministras.

Tuo metu L. Kasčiūnas ragino neskubėti daryti ankstyvų išvadų dėl to, kaip gali keistis Vašingtono laikysena pradėjus dirbti naujajai JAV administracijai.

„Rekomenduočiau nedaryti ankstyvų išvadų dėl Jungtinių Valstijų pozicijos. Ant stalo – skirtingi įmanomi scenarijai“, – kalbėjo jis, akcentuodamas, kad šioje situacijoje didesnė atsakomybė krenta ant Europos valstybių pečių.

„Nepaisant to, koks bus scenarijus, Europa turi prisiimti vis daugiau atsakomybės“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.

Šeštadienį Lietuvoje lankosi Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas. Vizito metu ministras dar susitiks su prezidentu Gitanu Nausėda bei Seimo pirmininku Sauliumi Skverneliu.

Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, šiemet Ukrainą pasiekė 180 mln. eurų vertės parama iš Lietuvos, o pirkimams iš šios šalies gynybos pramonės buvo skirta 10 mln. eurų.