Lietuva palaiko EK veiksmus, siekiant kontroliuoti vakcinų eksportą iš ES – viceministras

Lietuva palaiko Europos Komisijos veiksmus, siekiant kontroliuoti vakcinų eksportą iš Europos Sąjungos.

„Mes nuolatos raginame Europos Sąjungą, ypač Europos Komisiją, imtis aktyvesnių veiksmų, kad užtikrintų vakcinų tiekimą. Labai svarbu, kad gamintojai laikytųsi sutartinių įsipareigojimų. Dėl to mes palaikome Komisijos daromus veiksmus, išlaikomą spaudimą vakcinų gamintojams, taip pat ir pastangas skatinti didesnius gamybos pajėgumus“, – BNS trečiadienį sakė užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius.

Briuselis artimiausiu metu ketina griežtinti vakcinų nuo COVID-19 eksporto iš Europos Sąjungos kontrolę. Šiuo žingsniu nusitaikyta į Jungtinėje Karalystėje įsikūrusią „AstraZeneca“, nes nevykdo sutartinių įsipareigojimų Europos Sąjungai.

Europos Komisijos Sveikatos ir maisto saugos generalinio direktorato vadovė Sandra Gallina (Sandra Galina) sako, kad „AstraZeneca“ per pirmuosius tris šių metų mėnesius pristatė mažiau nei ketvirtadalį iš daugiau kaip 100 mln. žadėtų skiepų dozių.

Dėl to pagal sausio pabaigoje sukurtą ES eksporto tikrinimo mechanizmą vakcinų gamintojos turi prašyti leidimo siųsti skiepų siuntas už bloko ribų.

Pasak Bendrijos pareigūnų, pataisytas mechanizmas nereikš bendro eksporto draudimo, bet parems tai, ką Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pavadino „abipusiškumo principu“. Jis sustiprins Komisijos pozicijas kalbant apie draudimą eksportuoti į šalis, kuriose vakcinavimas vykdomas sėkmingiau ir kurios gamina vakcinas, bet neeksportuoja jų į ES.

Šį klausimą ketina aptarti ir Europos Sąjungos lyderiai per viršūnių susitikimą ketvirtadienį ir penktadienį.

ES valstybės narės nesutaria, ar griežtinti eksporto draudimą. Kai kas laiko tai būdu paraginti farmacijos kompanijas gerbti tiekimo Europai grafikus, kitos šalys baiminasi, kad eksporto draudimas gali išprovokuoti atsakomuosius veiksmus.

Imunizacijos pažymėjime – tik patvirtintos vakcinos

A. Pranckevičius teigia, kad Lietuva palaiko Europos Komisijos idėją iki vasaros pradžios sukurti imunizacijos pažymėjimą, leidžiantį laisviau keliauti skiepytiems, persirgusiems ar turintiems neigiamą COVID-19 testą žmonėms.

„Daugelio valstybių narių pozicijos konverguojasi, bendrai nė iš vienos narės kol kas negirdime opozicijos iš principo, turbūt daugiau yra velnias detalėse, svarbu sutarti dėl jų. (...) Tikimės konstruktyvios tolesnės diskusijos tarp valstybių narių“, – kalbėjo politikas.

Pasak jo, Lietuva laikosi pozicijos, kad į pažymėjimą būtų įtraukiamos tik Europos vaistų agentūros (EVA) patvirtintos vakcinos.

„Mūsų pozicija kiek griežtesnė nei daugelio kitų šalių. (...) Mūsų pozicija – kad keliaujant Bendrijos viduje tame sertifikate būtų pripažįstamos tik EVA licencijuotos vakcinos. Mūsų pagrindinis argumentas – saugumas, nuspėjamumas ir piliečių sveikata“, – teigė A. Pranckevičius.

Lietuvos deleguotas aplinkos eurokomisaras Virginijus Sinkevičius anksčiau BNS sakė, kad bendros taisyklės Bendrijoje galiotų dėl tų vakcinų, kurias patvirtino Europos vaistų agentūra.

Į pažymėjimą taip pat galėtų būti įtrauktos ir nacionaliniu lygiu šalyse patvirtintos vakcinos, pavyzdžiui, „Sputinik V“ Vengrijoje, tačiau sprendimus dėl ribojimų, taikytinų tokiais preparatais paskiepytiems keliautojams, šalys priimtų individualiai.

Perskirstymo mechanizmas priklausys nuo tiekimo

A. Pranckevičius sako, kad Europos Sąjungoje dar diskutuojama dėl galimo perskirstymo mechanizmo sukūrimo.

„Sunku pasakyti, ar bus toks mechanizmas, ar ne. Pats pasiūlymas yra naujas ir šviežias, vadovai dar neturėjo galimybės apie tai pakalbėti, tą darys tik šios savaitės pabaigoje. (...) Kol kas neigiamų reakcijų neteko girdėti“, – sakė viceministras.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad perskirstymo mechanizmas grindžiamas savanorišku šalių apsisprendimu, o kadangi visoje Europoje vakcinų tiekimas nėra stabilus, „kol kas nėra daug valstybių narių, kurios galėtų tą daryti“.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos sveikatos apsaugos ministrai kovo pradžioje kreipėsi į EK, siūlydami, kad vienoje iš ES valstybių narių kaupiantis nepanaudotų vakcinų pertekliui, jis galėtų būtų perskirstytas kitoms šalims, kurios šį procesą vykdo greičiau.

Ministrai taip pat paragino sukurti ypatingų aplinkybių mechanizmą, kuris galėtų pateisinti proporcingo paskirstymo išimtis ir laikinai paskatinti pristatymą toms valstybėms narėms, kurioms to reikia skubiausiai.

Tai, anot ministrų, turėtų būti daroma, remiantis „aiškiais ir skaidriais kriterijais, tokiais kaip vakcinų prieinamumas, vakcinacijos lygis, atvejų dažnis, mirtingumas ir naujų mutacijų paplitimas“.

V. Pranckevičiaus teigimu, šiuo metu daugiausia problemų kyla Austrijai, Bulgarijai, Čekijai, Kroatijai, Latvijai ir Slovėnijai. Jų pagalbos prašymai taip pat bus svarstomi Europos Vadovų Taryboje.

„Jų vakcinų portfelis buvo sudarytas ne taip sėkmingai kaip kitų valstybių narių. Joms trūksta vakcinų“, – kalbėjo politikas.

Lietuvoje skiepijimas šiuo metu vyksta trijų gamintojų – „BioNTech“ ir „Pfizer“, „Moderna“ bei „AstraZeneca“ vakcinomis. Jomis šalyje bent pirma doze paskiepyta 288,7 tūkst. žmonių.