Lietuva pagal inovatyvių vaistų prieinamumą – Europos sąrašo gale: politikai atsakė, ko žada imtis

Lietuvoje stebima liūdna tendencija – pagal inovatyvių onkologinių vaistų prieinamumą, šalis ir toliau rikiuojasi vienoje paskutinių vietų Europos Sąjungoje. Tačiau artėjant Seimo rinkimams, kokybiškesnių sveikatos paslaugų ir didesnio vaistų prieinamumo klausimą spręsti žada ne viena kandidatuojanti partija.

Onkologiniai pacientai inovatyvių vaistų nesulaukia

Remiantis Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros duomenimis, pasaulyje kasmet registruojama 18 mln. naujų vėžio atvejų, miršta – maždaug 9 milijonai.

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) vadovė Neringa Čiakienė „Lietuvos ryto“ televizijai teigė, kad šiuo metu Lietuvoje su onkologinės ligos diagnoze gyvena apie 110 tūkst. asmenų.

„Kasmet onkologinės ligos diagnozę pirmą kartą išgirsta 18 tūkst. žmonių, o jei tuos skaičius padalintume iš dienų skaičiaus, tai maždaug 50 žmonių kasdien išgirsta onkologinės ligos diagnozę“, – sakė N. Čiakienė.

Kiekvienais metais atliekamas didžiausias Europoje tyrimas apie inovatyvių vaistų prieinamumą W.A.I.T 2023 atskleidė: Lietuva – Europos sąrašo gale.

Remiantis praėjusių metų duomenimis, iš 167 vaistų, kurie per tyrimo laikotarpį 2019 – 2022 m. buvo registruoti Europos vaistų agentūroje, Lietuvoje kompensuojamųjų vaistų sąrašuose šių metų sausio 1 d. buvo 14 vaistų. ES vidurkis – 72.

„Yra dvi problemos. Viena – per mažai vaistų pateikiama kompensuoti, nes yra labai ilgas ir biurokratinis kelias. Kita problema – netgi jei vaistas yra pateikiamas registravimui ir yra priimamas sprendimas, kad jis būtų naudingas, galiausiai pritrūksta lėšų vaistui kompensuoti“, – niūrią realybę atskleidė POLA direktorė.

Iš politikų – pažadų šūsniai

Lietuvoje artėjant Seimo rinkimams, kandidatuojančios partijos negaili pažadų inovatyvaus gydymo laukiantiems pacientams.

„Jeigu bent viena ES narė yra vaistą pripažinusi, automatiškai de facto perkeliame į savo vidaus teisę“, – televizijai teigė „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.

Siūlymui antrino partijos „Laisvė ir teisingumas“, taip pat Demokratų „Vardan Lietuvos“.

„Nereikėtų gaišti 800 dienų, kaip kad dabar vyksta, inovatyvaus vaisto pritaikymui ir „nuleidimui“ naudoti Lietuvoje“, – sakė „Laisvės ir teisingumo“ pirmininkas Artūras Zuokas.

„Veiksmai, kurie nereikalauja nei mėnesių, nei metų, jei nenori žmonių pasmerkti mirčiai“, – antrino Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.

Inovatyvių vaistų prieinamumo problemą valstiečių ir žaliųjų sąjunga spręstų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Kokios fondo dalies tam prireiktų, tiksliai neįvardijo – tai priklausytų nuo aplinkybių.

„Buvome pradėję tokią iniciatyvą – buvome prisijungę prie kolegų iš Lenkijos, Vengrijos, Čekijos dėl bendrų vaistų pirkimų. Tai leistų ir greičiau tai padaryti, ir sutaupyti biudžeto lėšų. Deja, bet dabar viskas yra „numarinta“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Aurelijus Veryga.

Konservatoriai ir socialdemokratai dėl onkologinėmis ligomis sergančių pacientų pasiryžę keisti mokesčių sistemą.

„70 proc. klausimų, kuriuos mes svarstome ar diskutuojame Parlamente, yra apie tai, kad mūsų mokesčių sistema teisinga visiems“, – teigė Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų narys Matas Maldeikis.

Lietuvos socialdemokratų partijos narys Algirdas Sysas teigė, kad „pats metas Lietuvoje padidinti vertikalų mokesčių progresyvumą“.

„Žmonės, kurie gauna pajamas ne vien iš darbo santykių, bet iš kitų, sumoka santykinai labai mažą Privalomojo sveikatos draudimo mokesčio procentą, lyginant su mokytojais, medicinos darbuotojais, bendrai viešuoju sektoriumi“, – sakė A. Sysas.

Neprieinamas inovatyvus gydymas – papildomi kaštai valstybei

POLA asociacijos direktorė N. Čiakienė pabrėžė – norint pokyčių, vaistą reikia pradėti vertinti kaip investiciją į žmogaus sveikatą.

„Alternatyvus gydymas, hospitalizacija, nedarbingumas taip pat kainuoja valstybei, bet eina kitos biudžeto eilutės ir jos tarpusavyje nesumuojamos“ , – teigė N. Čiakienė.

POLA duomenimis, Lietuvoje gydymą onkologiniai vaistais gauna apie 48 tūkst. pacientų.