Lietuva nesikreips į Rusiją dėl R. Zamolskio ekstradicijos: dėl išdavimo siūloma kreiptis pačiam kaltinamajam arba jo atstovams

Panevėžio apygardos teismas nusprendė, kad Lietuvai nėra pagrindo dar kartą kreiptis į Rusiją dėl joje bausmę atliekančio Romo Zamolskio ekstradicijos – jeigu kaltinamasis nori atvykti į Lietuvą, kreipimąsi gali inicijuoti jis pats, jo artimieji ar kiti su juo susiję asmenys.

R. Zamolskis, kuriam dabar 54 metai, po 2001-siais su bendrininku įvykdytų nusikaltimų buvo vienas ieškomiausių įtariamųjų, buvo paskelbta ir tarptautinė paieška, 2014 m. pranešta, kad ji sulaikytas Rusijoje dėl ten įvykdytų nusikaltimų, paskui dėl jų buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme ir ją dabar atlieka.

Tuo metu R. Zamolskio bylą už akių dėl Lietuvoje galimai įvykdytų itin sunkių nusikaltimų nagrinėja Panevėžio apygardos teismas. Kaltinamasis tikina, kad nori dalyvauti savo teisme Lietuvoje, kaip ir reikalauja įstatymai, jis turi Lietuvos valstybės paskirtą advokatę Eligiją Norkienę, kuri ir pateikia R. Zamolskio inicijuojamus prašymus.

„Iš naujo kreiptis dėl Romo Zamolskio ekstradicijos į Rusijos Federaciją nėra pagrindo. Dėl Romo Zamolskio perdavimo atlikti bausmę Lietuvoje, Lietuva yra kreipusis du kartus: 2017 ir 2022 metais. Paskutinis sprendimas Rusijoje įsiteisėjo 2023 sausio 10 dieną. 1992 metų liepos 21 dieną pasirašyta sutartis tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse ir baudžiamosiose byloje yra 2024 metų birželio 22 dieną priimtu įstatymu yra denonsuota, ji nustos galioti 2025 sausio 21 dieną. Tačiau yra kitų įrankių, kuriuos galima būtų išnaudoti, vienas iš tokių instrumentų – 2021 metų birželio 25 dienos Lietuvos ir Rusijos sutartis dėl asmenų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas perdavimo bausmei atlikti šalyje, kuri to prašo“, – sakė R. Zamolskio bylos nagrinėjimui pirmininkaujantis teisėjas Valdas Petras Meidus.

Jis citavo sutartį, kurioje numatoma, kad nuteistasis gali būti perduodamas perduoti bausmei atlikti, tam reikalui turi kreiptis nuteistasis, artimieji, jo giminaičiai, Lietuvoje tokius prašymus registruoja Teisingumo ministerija. Teismas nėra įgaliotas kreiptis į Rusiją.

Lietuvoje pripažintas nepakaltinamu, Rusijoje – visiškai sveiku

Iš Kauno rajono kilęs R. Zamolskis būdamas jauno amžiaus įvykdė keletą sunkių nusikaltimų, kadangi jam buvo nustatyta psichikos liga ir pripažintas nepakaltinamu, įkalinimo jaunas vyras išvengė ir ilgą laiką buvo gydomas psichiatrinėse ligoninėse. Pabėgęs iš psichiatrinės R. Zamolskis, kaip įtariama, su bendrininku, 2001 m. įvykdė daug nusikaltimų.

Kai 2014 m. ieškomas lietuvis buvo sulaikytas Rusijoje, Jekaterinburge, buvęs policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius pareiškė, kad R. Zamolskis nebuvo psichikos ligonis, o tik juo apsimetė, kad išvengtų atsakomybės už įvykdytus nusikaltimus.

Rusijoje kalinčiam R. Zamolskiui psichiatrinė ekspertizė buvo atlikta per dvi dienas, šios ekspertizės išvada – skandalingasis bėglys niekada nesirgo ir neserga jokia psichikos liga.

R. Zamolskio sveikatos būkle domėjosi ir Panevėžio apygardos teismas. Per posėdį apklaustas teismo ekspertas, psichiatras Virginijus Diktanas paaiškino, kad Lietuvoje stacionarios psichiatrinės ekspertizės negalima atlikti nedalyvaujant tiriamam asmeniui.

Į teismą iškviestas ekspertas taip pat paaiškino, kad nuo tokios psichikos ligos, kokia R. Zamolskiui diagnozuota dar 1988 metais, vėliau patvirtinta, išnykti be pėdsakų negali, nėra išgydoma, tačiau laikini pagerėjimai galimi.

Tuo metu Rusijoje kaltintis R. Zamolskis su teismu bando bendrauti per žmoną ir advokatę siunčiamais garso įrašais.

Skambinant iš kalėjimo sutuoktinei įrašytame garso įraše R. Zamolskis sako savo advokatei Lietuvoje, kad jo minčių gali klausytis ir teismas, jis sutinka, kad įrašas būtų paskelbtas teisėjams, kurių darbu jis nėra patenkintas.

„Nenoriu purvinais žodžiais kaltinti kažką tai, nekultūringa. Ką jie daro, žodžių trūksta“, – Lietuvos teisėjus ir pareigūnus apibūdino Rusijoje kameroje uždarytas R. Zamolskis.

Jis kalbėjo lietuviškai, retkarčiais įterpdamas ir vieną kitą rusišką žodį. Savo bylą jis vadino ne tik istorine, bet ir rezonansine.

„Neteisėtas teismas teisia išsekus senaties terminams. Kodėl neteisė manęs už akių 2002, 2004, 2010 metais, kodėl 22 metus manęs neteisė? Tai rodo, kad nėra nusikaltimų. Kur jie buvo visą laiką, kodėl teismas per 22 metus nepriėmė jokių veiksmų, kad mane nuteisti už akių”, – kalbėjo R. Zamolskis.

Kaltinamas sunkiais nusikaltimais

Kaip skelbė teisėsauga, R. Zamolskis kaltinamas itin sunkiais, daugiau negu prieš 20 metų įvykdytais nusikaltimais.

R. Zamolskis kaltinamas dviejų žmonių nužudymu, pasikėsinimu nužudyti 14 asmenų, neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis, plėšimu.

Baudžiamojoje byloje pareikšta civilinių ieškinių už daugiau nei 0,5 mln. eurų. Byloje nukentėjusiaisiais pripažinta 18 asmenų.

Anot teisėsaugos, bylos duomenimis, 2001 m. balandį R. Zamolskis, veikdamas organizuotoje grupėje ir būdamas ginkluotas, prie parduotuvės „Maxima bazė“ įvykdė didelės vertės turto plėšimą ir pasikėsino į tuomečių Lietuvos žemės ūkio banko inkasatorių gyvybes. Per šaudynes vienas inkasatorius buvo sunkiai sužeistas, kitus du inkasatorius nuo šūvių apsaugojo šarvuoti automobilio stiklai. Užpuolimo metu pagrobta 70 tūkst. litų (daugiau negu 20 tūkst. eurų).

2001 m. birželį Vilniuje R. Zamolskis kartu su bendrininkais pasikėsino į policijos pareigūnus, kurie norėjo nustatyti jo tapatybę. Per susišaudymą buvo sužeisti du pareigūnai. Teisėsaugos duomenimis, vyras iš įvykio vietos paspruko, įsėdęs į atsitiktinį automobilį, pagrasinęs ginklu vairuotojui ir taip privertęs važiuoti norima kryptimi.

Bylos duomenimis, 2001 m. liepą R. Zamolskis Kaune su bendrininku šūviais nužudė du vyrus.

Anot teisėsaugos, tų pačių metų rugsėjį laikinojoje sostinėje vyras su bendrininkais šūviais sužeidė du policijos pareigūnus, o spalį R. Zamolskis su bendrininku esą apiplėšė Kauno vaikų lopšelį-darželį. Ryte į darbą atėję darželio darbuotojai rado į kilimą suvyniotą sargą, su už nugaros diržu surištomis rankomis. Sargas pasakojo, kad naktį du asmenys, grasindami ginklais, įsibrovė į darželį, buvo išlaužtos direktorės, buhalterės kabineto durys, pavogtas darželio ir darbuotojų turtas, direktorės pasas. Vėliau šis asmens dokumentas buvo rastas, kuomet policijos persekiojamas R. Zamolskis išmetė kelioninį krepšį.

2001 m. spalį R. Zamolskis, teisėsaugos duomenimis, Panevėžyje su bendrininku Virginijumi Savickiu apšaudė jų automobilį bandžiusius sustabdyti policijos pareigūnus. Tąkart R. Zamolskis sugebėjo pasprukti nuo pareigūnų, o V. Savickis įsiveržė į daugiabutį ir įkaitais paėmė senolę bei 14-metį vaikiną, dabar žinomą režisierių Aleksandrą Špilevojų.

Galiausiai per įkaitų išlaisvinimo operaciją jis „Aro“ pareigūnų buvo nukautas, o A. Špilevojus buvo nesunkiai sužeistas.

„Ginkluotų asmenų persekiojimas, nepilnamečio asmens paėmimas įkaitu ir jo išlaisvinimo operacija buvo pakankamai didelis iššūkis teisėsaugos pareigūnams“, – per savo baigiamąją kalbą yra sakęs prokuroras Aurelijus Navickas.

Pasak jo, bandydami Panevėžyje sulaikyti R. Zamolskį, kai jis šaudė į juos, pareigūnai negalėjo panaudoti tarybinių ginklų, nes aplinkui buvo žmonių.