Lietuva – ne vienintelis Rusijos taikinys: diversijos vykdomos visoje Europoje

Vakarų pareigūnai kaltina Rusiją ir jos įgaliotinius nuo Maskvos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios surengus dešimtis išpuolių ir kitų incidentų visoje Europoje, rodo naujienų agentūros AP surinkti duomenys.

Vakarų pareigūnai mano, kad ši trikdymo kampanija yra Rusijos prezidento Vladimiro Putino karo tąsa, siekiant skaldyti Europos visuomenes ir pakirsti paramą Ukrainai.

AP užfiksavo 59 incidentus, dėl kurių Europos vyriausybės, prokurorai, žvalgybos tarnybos ar kiti Vakarų pareigūnai kaltino Rusiją ir su Rusija ar jos sąjungininke Baltarusija susijusias grupes dėl kibernetinių atakų, propagandos skleidimo, nužudymų planavimo, vandalizmo, padegimų, diversijų, šnipinėjimo. Šie incidentai įvyko nuo karo Ukrainoje pradžios 2022-ųjų vasario 24-ąją.  

Incidentų būta visokių: nuo automobilių išmetimo vamzdžių užkimšimo besiplečiančiomis putomis Vokietijoje iki sąmokslo krovininiuose lėktuvuose padėti sprogmenų. Kiti įtartini incidentai – parduotuvių ir muziejaus padegimai, įsilaužimai, nukreipti prieš politikus ir svarbią infrastruktūrą, šnipinėjimas Jungtinėje Karalystėje (JK).

Britų žvalgybos vadovas Richardas Moore'as lapkritį tai pavadino „stulbinančiai beatodairiška kampanija“.

Dažnai sunku įrodyti Rusijos dalyvavimą, o Kremlius neigė vykdęs diversijų kampaniją prieš Vakarų valstybes. Tačiau vis daugiau vyriausybių dėl atakų viešai kaltina Rusiją.

Įtariama, kad išpuolius Rusija rengia turėdama dvejopą tikslą, AP sakė NATO pareigūnas Jamesas Appathurai, atsakingas už Aljanso reakciją į tokias grėsmes.

Viena iš jų yra sukelti „politinį nerimą“ ir pakirsti piliečių paramą savo vyriausybėms, o kita – pakirsti paramą Ukrainai, sakė generalinio sekretoriaus pavaduotojas inovacijų, hibridinių ir kibernetinių veiksmų klausimams J. Appathurai.

Atlikdama tyrimą AP taip pat kalbėjosi su 15 dabartinių pareigūnų, įskaitant du premjerus, penkių Europos žvalgybos tarnybų, trijų gynybos ministerijų ir NATO pareigūnais.

Ši rusų kampanija, pasak ekspertų, kelia ypač didelį nerimą tokiu metu, kai JAV parama Ukrainai svyruoja, o Europos sąjungininkai abejoja Vašingtono, kaip saugumo partnerio ir sąjungininko, patikimumu.

Kas vyksta? 

AP sudarė incidentų žemėlapį, kad parodytų įtariamos kampanijos apimtį.

Paaiškėjo, kad daugiausiai incidentų buvo tose valstybėse, kurios yra pagrindinės Ukrainos rėmėjos. 

Kai kurie incidentai galėjo turėti katastrofiškų pasekmių, įskaitant didelį aukų skaičių. Tokių atvejų pavyzdžiai yra incidentai, kai įmonėse Vokietijoje ir JK sprogo siuntos. 

Vakarų pareigūnai teigė įtariantys, kad paketai buvo platesnio Rusijos žvalgybos sąmokslo dalis, siekiant padėti bombas į krovininius lėktuvus, turėjusius skristi į JAV ir Kanadą.

Vakarų žvalgybos agentūros taip pat sužlugdė sąmokslą nužudyti svarbaus Vokietijos ginklų gamintojo, tiekiančio ginklus Ukrainai, vadovą.

Europos pareigūnai tiria kelis atvejus, kai buvo padaryta žala Baltijos jūros infrastruktūrai, pavyzdžiui, kai buvo pažeistas Suomiją ir Estiją jungiantis povandeninis elektros kabelis. Suomių pareigūnai dėl šio ir kitų kabelių pažeidimo sulaikė laivą, kuris, kaip įtariama, priklauso Rusijos „šešėliniam laivynui“, naudojamam siekiant išvengti tarptautinių sankcijų naftos eksportui.

Vienas prancūzų ministras Rusijos dezinformacija pavadino pranešimą sukčių sukurtame netikrame Prancūzijos gynybos ministerijos tinklalapyje, kad piliečiai šaukiami kariauti Ukrainoje. 

Vokietijos valdžia įtaria, kad Rusija yra atsakinga už kampaniją užblokuoti daugybės automobilių išmetamuosius vamzdžius prieš nacionalinius rinkimus, sakė Europos žvalgybos pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Tuo metu Estijos, Lenkijos, Latvijos ir Suomijos pareigūnai apkaltino Rusiją ir Baltarusiją siunčiant migrantus per jų sienas.

V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas AP sakė, kad Kremliui niekada nebuvo parodyti jokie įrodymai, patvirtinantys kaltinimus, ir kad „be abejo, mes tikrai atmetame bet kokius įtarimus“.

Kaip AP fiksavo atvejus

AP ištyrė šimtus incidentų, kurie, kaip įtariama, yra susiję su Rusija ir kurie įvyko nuo Maskvos invazijos pradžios. Apie juos buvo pranešta atviruose šaltiniuose, pavyzdžiui, vietos žiniasklaidoje ir vyriausybės interneto svetainėse.

Incidentai buvo įtraukti į AP sąrašą tik tais atvejais, kai pareigūnai aiškiai juos susiejo su Rusija, prorusiškomis grupuotėmis ar sąjungininke Baltarusija. Apie daugumą kaltinimų AP gavo informacijos arba pati pranešė tuo metu, kai šie incidentai įvyko, arba atliekant tyrimą. 

Apie 14 atvejų pranešė kitos naujienų organizacijos, remdamosi ne anoniminiais pareigūnais.

Maždaug ketvirtadaliu atvejų prokurorai pareiškė kaltinimus arba teismai nuteisė žmones už diversijų vykdymą. Tačiau daugeliu kitų atvejų joks konkretus kaltininkas nebuvo viešai nurodytas ar patrauktas atsakomybėn.

Tapo drąsesnė

Šalys visada šnipinėjo savo priešus ir vykdė propagandos kampanijas, siekdamos remti savo interesus užsienyje. Tačiau po invazijos į Ukrainą Maskva tapo drąsesnė rengdama diversijas prieš Vakarų valstybes, organizuodama vandalizmo aktus ir padegimus. Ji nepamiršo ir anksčiau naudotos taktikos, įskaitant nužudymus ir kibernetines atakas, sakė JAV analitinio centro „Atlantic Council“ ekspertė Elisabeth Braw.

„Šiandien galite susilpninti šalį kitaip nei įsiverždami į ją“, – sakė ji.

Kinija taip pat kaltinama šnipinėjimu ir kibernetinėmis operacijomis Europoje, o leidinys „The Wall Street Journal“ rašė, kad Ukrainos valdžia yra atsakinga už dujotiekių „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ susprogdinimą 2022 metais. Kyjivas tai neigia.

„Kelios šalys vykdo hibridines operacijas, – sakė Davidas Salvo iš Vokietijos Marshallo fondo. – Rusija yra pati didžiausia kaltininkė Europoje“.

Kaip reaguoti, nepaisant svyruojančios JAV paramos

Koordinuotas požiūris, ypač dalijimasis žvalgybos duomenimis, yra labai svarbus norint sekti grėsmes ir jas atremti, pažymėjo J. Appathurai.

Toks bendradarbiavimas niekada nebūna lengvas, nes NATO narės žvalgybos informacija bendrai nesidalija, o dabar susiduria su naujais iššūkiais, JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracijai vis labiau abejojant Aljanso vaidmeniu, palaikant Rusiją ir ginčijantis su savo partneriais Europoje. 

Visgi, aiškėjant kampanijos mastams, kai kurios valstybės tampa vis ryžtingesnės.

J. Appathurai atkreipė dėmesį į požiūrį dėl įtariamų diversijų Baltijos jūroje, kur NATO pradėjo misiją, skirtą apsaugoti ypatingos svarbos infrastruktūrą.

„Jei norime suvaldyti grėsmę, turime dirbti kartu“, – pabrėžė E. Braw.