Lietuva ir Ukraina pasirašė gynybos bendradarbiavimo memorandumą, sieks kartu gaminti bepiločius dronus

Ukraina su Lietuvos Ekonomikos ir inovacijų bei Krašto apsaugos ministerijomis pasirašė keturšalį gynybos pramonės bendradarbiavimo susitarimą. Anot krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno, vyksta ir pokalbiai dėl tolimojo nuotolio ukrainietiškų raketų „Palianica“ gamybos Lietuvoje.

Antradienį Vilniuje parašus ant memorandumo padėjo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė bei krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. Politikas šią savaitę lankėsi Ukrainoje, kur susitarimą pasirašė šios šalies gynybos ministras Rustemas Umerovas ir strateginės pramonės ministras Oleksandras Kamyšinas.

„Jeigu mes buvome įpratę suvokti karą dvidešimto amžiaus realijomis, šiandien jis yra visai kitoks. (...) Šiandien karas tampa gerokai labiau technologiškai motyvuotas“, – žurnalistams Vyriausybėje kalbėjo A. Armonaitė.

Anot ministrės, Lietuva turi ne tik pirkti ginkluotę iš sąjungininkų, bet ir investuoti į vidinės pramonės pajėgumus, stiprinti karinių technologijų ryšius su Ukraina.

„Memorandumas, kurį pasirašėme, yra labiau skėtinis, bet jis kartu brėžiantis kryptį ir tokius kitus praktinius dalykus. (...) Aš už eksperimentuojančią kariuomenę – kariuomenę, kur turėtų testuotis, ne tik laukti galutinio produkto, bet žiūrėti, kas yra Lietuvoje, namuose, ką gali pasigaminti arčiau ir kaip tai atrodo karo lauke“, – žurnalistams sakė ir ministras L. Kasčiūnas.

Memorandumu numatyta, kad Lietuva ir Ukraina bendradarbiaus bepiločių orlaivių, antžeminių ir jūrinių, elektroninės kovos sistemų gamybos srityse, abiejose valstybėse plėtos šaudmenų, sprogmenų ir sviedinių gamybos pajėgumus, investuos į mokslinius tyrimus gynybos sektoriuje.

Lietuva įsipareigoja užtikrinti, kad Ukraina turėtų pirmumo teisę pirkti lietuviškus gynybos produktus, komponentus ir medžiagas.

„Yra gyvybinis interesas pirkti tik iš Lietuvos gamintojų, ko neturėjome prieš trisdešimt metų nuo nepriklausomybės atkūrimo, ką turėjo kitos šalys. Turime konkretų pavyzdį – tai yra dronai ne tik Ukrainai, bet ir dronai Lietuvos kariuomenei“, – pažymėjo L. Kasčiūnas.

Kaip sėkmingą pavyzdį L. Kasčiūnas paminėjo įgyvendintą 10 mln. vertės lietuviškų dronų testavimo Ukrainoje programą.

„Jau mūsų sandėliuose turime pirmus du dronus lietuviškus. Kaip tik šiandien pasirašiau prašymą Vyriausybei, kad mes juos kuo greičiau gabentume į Ukrainą, tai tikimės, kad iki metų galo dronai jau atsidurs ukrainiečių gynėjų rankose“, – teigė ministras.

Planuose – investicijos į ukrainietiškas raketas „Palianica“

Krašto apsaugos ministro teigimu, Lietuva vykdo pokalbius ir dėl Ukrainos ilgojo nuotolio ginkluotės (angl. deep strike capabilies) vystymo, raketos „Palianica“ gamybos proceso perkėlimo į Lietuvą.

„Ieškome geriausių sprendinių, kaip tą padaryti (investuoti į Ukrainos gynybos pramonę – ELTA). Kalbame ir modeliuojame bendros jungtinės bendrovės įkūrimą, kad galėtų gamyba būti kitų dalykų Lietuvoje – kalbame ir apie tą pačią „Palianica“, ir apie kitas opcijas. Čia yra dabar mintis, kad norime atsivesti gamybą, surinkimo linijas ir į Lietuvą“, – akcentavo ministras.

Pasak L. Kasčiūno, didelis ukrainietiškos gynybos pramonės privalumas yra ne „technologinė sofistikacija“, būdinga Vakarų ginkluotei, tačiau tai, kad Ukraina karinę įrangą gamina pigiau ir greičiau.

„Mąstant apie mūsų gynybos arsenalo papildymą, tai yra penkis, šešis, septynis kartus pigiau nei vakarietiška produkcija. Aišku, ji efektyvesnė, bet ji brangesnė, tai kai kuriais atvejais galima paeksperimentuoti ir kai kuriuos Ukrainoje testuotus dalykus integruoti į mūsų gynybos potencialą“, – pažymėjo L. Kasčiūnas.

Lietuva taip pat įsipareigojo Ukrainai padės ieškoti finansavimo šaltinių, kurių reikia su agresore Rusija kariaujančiai valstybei norint įsigyti gynybos pramonės produktų, investuoti į bendrus Lietuvos ir Ukrainos projektus.

Artimiausiu metu tam Lietuva su Ukraina ketina įsteigti Valdančiąją tarybą, kurią sudarys abiejų šalių ir kitų suinteresuotųjų šalių atstovai.

Spalio mėnesį Ekonomikos ir inovacijų ministerija su neįvardinta Ukrainos įmone taip pat pasirašė ketinimų protokolą dėl naujos kartos RDX sprogmenų gamyklos statybų Lietuvoje, darbus planuojama pradėti kitąmet.

Pavasario sesijoje Seimas pakeitė įstatymą ir sudarė galimybes didžiosioms gynybos pramonės bendrovėms greičiau pradėti stambių projektų vystymą Lietuvoje – darbus pradėti leidžiama dar negavus statybų leidimų, juos gauti reikia iki statybų pabaigos.

Toks projektas yra Vokietijos gynybos pramonės milžinės „Rheinmetall“ Radviliškio rajone planuojama statyti amunicijos gamykla „Lithuanian Center of Excellence for Ammunition“. Jai Vyriausybė suteikė neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius užtikrinančio projekto statusą.