Aktualijos | 6 MIN.
Lietuvoje 2050 m. gali gyventi 3 mln. eurų žmonių, tačiau tam būtina jau dabar imtis demografinės politikos priemonių, sako Lietuvos socialinių tyrimų centro direktorius Boguslavas Gruževskis.
Pasak jo, dabar šalis praranda po 12–15 tūkst. gyventojų kasmet, o 2050 m. vienas dirbantysis, prognozuojama, išlaikys vieną pensininką. Dabartinę Lietuvos darbo rinką jis vadina nepatrauklia, demografinę politiką – fragmentiška, pasigendama migracijos politikos.
„2050 m. 1,8 dirbančiojo išlaikys vieną pensininką – čia dar optimistinė prognozė. Tų dirbančiųjų bus faktiškai dvigubai mažiau, kadangi vienas dirbantysis išlaikys vieną pensininką ir 0,8 dirbančiojo reikės vaikams išlaikyti“, – pirmadienį Vilniuje vykstančiame forume „Kaip sustabdysime depopuliaciją?“ teigė B. Gruževskis.
Ekspertas siūlė „nebijoti“ pigios darbo jėgos, finansuoti reemigracijos skatinimo priemones, labiau į demografinių problemų sprendimą įsitraukti Užsienio reikalų ministeriją (URM).
Lietuva kasmet netenka po 12–15 tūkst. gyventojų
B. Gruževskio pateiktomis prognozėmis, 2025 m. 15–64 amžiaus asmenų Lietuvoje bus 1,694 mln., 2030 m. – 1,542 mln., 2035 m. – 1,419 mln. gyventojų, kuomet 2020 m. jų buvo 1,77 mln. Numatomas ir vaikų iki 14 metų skaičiaus mažėjimas.
„Darbingo amžiaus žmonių pastoviai mažėja ir jų pastoviai mažės – nėra čia galimybių kažko pakeisti“, – teigė mokslininkas.
Tikėtina, kad 2025–2035 m. augs tik 65 m. ir vyresnių gyventojų grupės skaičius.
„Realiai prarandame 12–15 tūkst. (gyventojų – ELTA) kasmet. Viskas, išeities nėra“, – pabrėžė B. Gružveskis.
Vis tik, Lietuvos sociologinių tyrimų centro vadovo teigimu, pasiekus reikiamus migracijos rodiklius, įmanoma, jog 2050 m. Lietuvoje gyventų 3 mln. žmonių. Tam, anot jo, reikalinga nuosekli migracijos skatinimo politika.
„Galime pasiekti 3 mln., tam per 26 metus reikia sukaupti papildomai 260 tūkst. žmonių. Jei norime tą sukaupti, turėdami 12–15 tūkst. žmonių praradimą, mūsų migracija turi sudaryti ne mažiau 25 tūkst. žmonių. (...) Aišku, pirmiausia turime sumažinti emigraciją“, – teigė B. Gruževskis, pridūręs, jog skatinant migraciją Lietuva yra pernelyg pasyvi.
„Migracija padėjo ir vokiečiams, prancūzams ir visiems kitiems, bet paprasčiausiai jie buvo atsakingesni, kadangi savo politiką pradėjo XX a. pabaigoje. (...) Mes nieko nedarėme“, – pabrėžė ekspertas.
Pasigenda nuoseklios politikos
B. Gružveskis aiškino, jog Lietuvos demografinė padėtis nuosekliai prastėja, nes šalies darbo rinka nėra patraukli, o demografinė politika nėra vieninga, koordinuota.
„Mes pastoviai darome ir gerai darome – pas mus Lietuvoje geriausia pasaulyje motinos ir vaikystės apsaugos sistema. Todėl tikrai padarėme daug, dirbame atsakingai, bet fragmentiškai. O fragmentiškai nieko neišeina“, – kalbėjo jis.
Jis atkreipė dėmesį, jog per visus nepriklausomos Lietuvos metus nebuvo sukurtas valstybės valdymą konsoliduojantis centras, esą dirbta „chaotiškai“, „nuo kadencijos iki kadencijos“.
Kartu ekspertas akcentavo, jog svarbu rūpintis ne tik gyventojų skaičiaus augimu, bet ir šalyje įsikūrusių žmonių gerbūviu.
„Reikia rūpintis gyventojų skaičiaus augimu, tačiau XXI a. pagrindas yra gyvenimo kokybė ir žmogiškojo kapitalo panaudojimo efektyvumas. Čia yra esmė – kokybė to skaičiaus, kuris yra užtikrinamas. Iš to ir našumas, ir pranašumas, ir ateitis, ir stabilumas“, – dėstė B. Gruževskis.
Ragina nevengti pigesnės darbo jėgos, labiau įsitraukti URM, formuoti antiemigracines nuostatas
Kalbėdamas apie galimus sprendimus B. Gruževskis tikino, jog demografines ir darbo rinkos šalies problemas spręstų pigesnės darbo jėgos pritraukimas iš trečiųjų šalių. Anot jo, trumpuoju laikotarpiu tai galėtų būti efektyvus būdas verslui didinti našumą ir kurti aukštos pridėtinės vertės darbo vietas.
„Trumpalaikėje perspektyvoje, jei yra užsakymai, aiški skaidri sistema, nebijokime pigios darbo jėgos. Kadangi reikia pastatyti namus, jei juos galima pastatyti, pagaminti produkciją, jei galima ją pagaminti. Tos darbo jėgos prašo mūsų piliečiai, darbdaviai, jie nėra ateiviai. Jei jie nemokėtų mokesčių, būtų ateiviai, o jei juos moka, išlaiko mūsų mokyklas, jie tie patys piliečiai“, – teigė B. Gruževskis.
„Jei yra žmonės, kurie su ta pigesne atvežta darbo jėga gali greitai padaryti, parduoti, padėkime jiems. Bet pasakykime – žiūrėkite, va šitiems užsakymams po 3 metų taip nedaryk. Pagalvok, kad tam laikotarpiui atsirastų lietuviai arba kiti žmonės, kryptingai, sistemingai atvežami, o ne taip chaotiškai, atsitiktinai“, – tęsė ekspertas.
Kartu jis paminėjo, esą demografinę politiką būtina vykdyti centralizuotai Vyriausybės lygmenyje, taip pat imigracijos politiką vykdyti sistemingai. Čia, anot jo, labiau įsitraukti galėtų URM. Ministerija ir jos institucijos, mokslininko teigimu, turi būti aktyviai įsitraukti į darbo rinkos problemų sprendimų.
„Nereikia, kad darbdavys pats ieškotų po Aziją žmonių. Turime URM. Pagalvokime minimaliai padėti, kad sistema būtų centralizuota. (...) Turime padaryti sistemą, kad darbdavys žinotų kur kreiptis, jam būtų padaryta koncentruota pagalba. Jis negali būti apkrautas funkcija viską tikrinti, jis turi gaminti“, – aiškino B. Gruževskis.
Taip pat, eksperto vertinimu, būtina kryptingai formuoti „antiemigracines nuostatas bendrojo ugdymo lavinimo mokyklose“, taip pat skatinti finansiškai aprūpintas reemigracijos skatimo ir talentų pritraukimo priemones.
„Juokinga, kai ateiname į 12-ą klasę ir 50 proc. pakelia ranką, kad išvažiuos į užsienį. (...) Dabar mažiau, bet turime tą daryti kryptingai, čia pedagoginio proceso dalis“, – pabrėžė B. Gruževskis.
etaplius TV
0
