Lietuva – 10-oje vietoje pagal registruotų Ukrainos pabėgėlių skaičių ES

Lietuva yra 10-oje vietoje pagal oficialiai registruotų Ukrainos pabėgėlių skaičių Europos Sąjungoje, rodo Europos Komisijos (EK) „Blueprint“ tinklo duomenys.

Tuo metu pagal pabėgėlių skaičių vienam gyventojui Lietuva yra trečioje vietoje iš visų ES valstybių, išskyrus duomenis nepateikusios Graikijos – oficialių karo pabėgėlių rodiklis Lietuvoje siekia 1,66 procento.

Naujausiais EK duomenimis, pagal laikinosios apsaugos suteikimą visoje Europoje registruota 2 mln. 61 tūkst. 556 pabėgėliai iš Ukrainos. Jungtinės Tautos skelbia, kad iš viso iš šalies nuo Rusijos karinės invazijos pradžios pasitraukė per 5 mln. žmonių.

Statistikos departamentas penktadienį skelbia, kad Lietuvoje jau registruota beveik 48 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos, tačiau manoma, kad jų gali būti gerokai daugiau. 99 proc. oficialiai Lietuvoje registruotų pabėgėlių turi Ukrainos pilietybę, 40 proc. sudaro nepilnamečiai.

Pirmauja Čekija, Lenkija

ES sąraše pagal priimtų karo pabėgėlių skaičių pirmauja su Ukraina besiribojanti Lenkija, oficialiai jų registravusi beveik 942 tūkst., Čekija nuo karo pradžios oficialiai sulaukė per 294 tūkst. ukrainiečių. Šiose šalyse yra ir didžiausias santykinis migrantų rodiklis pagal gyventojų skaičių – (Lenkijoje – 2,49 proc., Čekijoje – 2,74).

Vokietija jau priėmė 134 tūkstančių ukrainiečių, Ukrainos kaimynės Bulgarija ir Slovakija atitinkamai registravo per 81 tūkst. ir 66 tūkst. karo pabėgėlių, Ispanija ir Italija – atitinkamai 63 tūkst. ir 60 tūkst., Austrija – 56 tūkst., Prancūzija – 49 tūkstančius.

Kaip teigia Lietuvos vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, vertindama šiuos skaičius, Lietuva parodė, jog „net ir maža šalis susitelkusi gali labai daug“.

„Visuomenė, institucijos, nevyriausybinės organizacijos jau beveik du mėnesius daro viską, kad kiekvienam nuo karo siaubo pabėgusiam ukrainiečiui Lietuvoje būtų suteiktos kuo geresnės gyvenimo sąlygos ir visa reikiama pagalba“, – penktadienį paskelbtame pranešime spaudai sakė ministrė.

Specialus laikinosios apsaugos statusas Ukrainos piliečiams ir kitiems pabėgėliams iš šalies Lietuvoje bei kitose ES valstybėse suteikia galimybę gauti laikiną gyvenamąją vietą, būtinąją medicinos pagalbą, socialines garantijas, įskaitant vienkartines išmokas, darbo ir švietimo galimybes.

Srautas mažėja jau mėnesį

Lietuvoje pabėgėlių iš Ukrainos pikas, Statistikos departamento duomenimis, buvo pasiektas kovo 17-ąją, kai tarnybos registravo 2234 atvykėlius per parą. Septynių dienų atvykstančiųjų paros vidurkis nuosekliai mažėja nuo kovo 21-osios, kuomet rodiklis siekė 1,9 tūkst. migrantų per parą.

Penktadienio duomenimis, migrantų srautas nuo piko sumažėjo beveik šešis kartus: septynių dienų vidurkis siekia 332 asmenis per parą.

Daugiau nei trečdalis, t.y. apie 17,7 tūkst. pabėgėlių registruota Lietuvos sostinėje: 15,8 tūkst. – Vilniaus pabėgėlių registracijos centre, dar beveik 1,9 tūkst. – Migracijos departamento Vilniaus skyriuje.

Per 8 tūkst. migrantų registruota Kaune, beveik 6,8 tūkst. – Klaipėdoje, apie 5,1 tūkst. – Alytuje, 3,7 tūkst. – Šiauliuose, apie 1,9 tūkst. – Marijampolėje, 1,3 tūkst. – Panevėžyje, beveik tūkstantis – Tauragėje.

Atvykėlių statistikoje atsispindi ir tai, kad nuo karo pradžios Ukrainoje paskelbta šaukiamojo amžiaus (18-60) metų vyrų mobilizacija. Šio amžiaus pabėgėlių grupėse vyrai sudaro tik maždaug 15-25 procentų.

Vis dėlto šią savaitę šaukiamojo amžiaus vyrų dalis, vertinant septynių dienų vidurkį, šoktelėjo, ypač 17-26 metų amžiaus grupėje , kur atvykstantys vyrai iš Ukrainos sudarė beveik 31 procentą, taip pat 38-44 metų grupėje, kur vyrai sudarė 28 procentus.

Pagal pačių pabėgėlių nurodytas profesijas, dominuoja dirbantys prekybos prekybos (2006 asmenys), vadybos (1852), sveikatos (1867) ekonomikos (1751) bei kulinarijos (1706) srityse. Tarp gausesnių nurodytų profesijų – ir apskaitos (1539) darbuotojai, inžineriai (1378), statybininkai (1273), mokytojai (1174), mokslininkai (1039), teisininkai (905).

Karo pabėgėlių iš Ukrainos registracija įprastine tvarka vyksta penkiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Alytuje, Panevėžyje ir Klaipėdoje. Laikinai sustabdyta registracijos centrų veikla Marijampolėje ir Šiauliuose, tačiau čia ir toliau teikiama humanitarinė pagalba.

Migracijos departamento duomenimis, jau priimti sprendimai dėl 20 tūkst. leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo Ukrainos piliečiams. 

BNS