Lietinga ir sunki šienapjūtė brangins pieno produktus

Ši vasara, kaip ir pernykštė, gyvulių pašarams ruošti yra viena nepalankiausių, nors pievose žolės priaugo kaip niekada daug, sako ūkininkai. Teigiama, kad tokia situacija smarkiai didins savikainą, todėl brangs pieno produktai.

Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovė Gintarė Kisielienė mano, kad dėl nepalankių oro sąlygų ūkininkai šienu gali  apsirūpinti tik minimaliai.

Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos pirmininkės Renatos Vilimienės teigimu, vėluojant šienapjūtei nukenčia pašarų kokybė. Tuo metu Šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis sako, kad dalis mažų ūkininkų, kurie dėl nepalankių orų neapsirūpins pašarais, ims skersti gyvulius.  

Birželį itin daug lyjant nupjauta žolė nespėja išdžiūti, todėl šieno prikaupti ypač sunku. Į baltą plėvelę supakuoti žolės nepavyksta, nes ji guli vandeny, o jeigu ir pavyksta į rulonus surišti šienainį, jį iš pievų išvežti nelengva – dėl pažliugusios žemės klimpsta transportas. Be to, pabrango pašarų gamyba: daugiau mokama už kurą, šienainių rulonų plėvelę, tinklelius.   

Šienapjūtė šiemet sudėtinga

Žemės ūkio rūmų pirmininko Arūno Svitojaus teigimu, šių metų šienovežis ir sudėtingas, ir brangus. 

„Sunkesnis darbas bus pašarų pasigaminti. Didesnė problema čia gyvulininkams, bus didesnės išlaidos. Ūkininkai negali normaliai gaminti šieno, turi vynioti į plėvelę, o tokie pašarai kainuoja brangiai, bet bus daugiau gaminama ar šienainio, ar dar kažko“, – BNS svarstė jis.   

Pasak R. Vilimienės, baltos plėvelės pakuotė, kurios užtenka aptraukti 20 šienainio rulonų, pabrango nuo 58 eurų pernai iki 98 eurų šiemet.      

Mėsos perdirbėjų asociacijos direktoriaus Egidijaus Mackevičiaus teigimu, vieną tinkleliu aptrauktą šieno ruloną pernai pavykdavo nusipirkti už 10-12 eurų, o dabar jis kainuoja iki 25 eurų, šienainio – dukart brangiau. 

Pasak G. Kisielienės, maža to, kad avių augintojai dėl lietaus negali įvažiuoti į pievas susirinkti paruoštų šienainio rulonų, bet kai kur juos dar puola kovarniai, krankliai. 

„Dotnuvoje, kur didelis ūkis, virš 1 tūkst. avių, savininkas labai nukentėjo. Kovarniai rulonuose padaro skyles ir pašaras sugadinamas. Nuostoliai dideli“, – BNS teigė ji.  

G. Kisielienės teigimu, rūpesčių dėl šieno neturi ūkininkai, gyvenantys aukštumose arba jų žemėse mažiau iškrito kritulių.   

„Žolė greitai auga, įvažiuoti į pievas nušienauti negali. O jeigu nupjauna, sulyja, neišdžiūsta. Šiemet tikrai per daug lietaus. Šienainius pasigaminti lengviau, bet negalima įvažiuoti susirinkti rulonų“, – BNS kalbėjo ji.  

Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos vadovė R. Vilimienė, Kupiškyje auginanti 25 melžiamas karves ir 20 jauniklių, mano, kad apsirūpinimo pašarais problema yra regioninė. 

„Prienai, Kretinga, Kauno rajonas skęsta, o Kupiškis geriau laikosi, bet ir mes nebūtume tos pirmosios žolės, kuri yra drėgnesnė, iki šieno išdžiovinę, nebūtų užtekę saulėtų dienų. Telšiai bėdavoja, kad per mažai turi lietaus“, – BNS tvirtino ji. 

Peraugusi žolė šienui nebetinka, yra prastesnės kokybės 

A. Svitojaus teigimu, ūkiams ir ūkininkams šieno pasiruošti vėliau irgi nebus galima, nes jo kokybė bus blogesnė: „Iš peraugusios žolės šieno kokybinės savybės bus prastesnės“.   

Pasak G. Kisielienės, kai žolė perauga, ji praranda maistingumą. 

„Tada ji turi daug sausųjų medžiagų, kaip šiaudai. Netenka žaliųjų baltymų. Žolė neturi sužydėti.  Todėl sakome, geriau anksčiau nušienauti žolę, jos mažiau turėti, bet šienas bus maistingesnis ir pilnavertis“, – aiškino G. Kisielienė. 

Pasak Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacija pirmininkės Renatos Vilimienės, per Jonines reikia uždaryti daržines, nes šienapjūtė turi būti baigta: „Ėsdamos peraugusią žolę karvės duos mažiau pieno. Greičiau nupjausi, greičiau ataugs atolas, gyvuliukai vėl turės sočios žalios žolės“. 

Bendrovės „Dotnuva Baltic“ vykdomasis direktorius Dangis Valaitis skaičiavo, kad įprastai per gegužę kritulių vidutiniškai būna 53 mm, o šiemet – 103 mm.   

Dėl nepalankaus pašarų gamybai oro mažėja galimybė gauti papildomai dar antros ar net trečios žolės.

„Tai automatiškai mažina pašarų kiekį ir ūkiams gali tekti pirkti žiemos laikotarpiu papildomai pašarų, kurių kaina bus ženkliai pakilusi dėl išaugusių kaštų. Tikėtina, kad susidariusi situacija stipriai smogs savikainai ir pieno produktų kainos parduotuvėse tikrai didės, o ūkininkai susidurs su iššūkiu išlaikyti ūkio gyvybingumą“, – teigė D. Valaitis.   

Mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius teigė neprisimenąs atvejo, kad dėl pašarų trūkumo ūkininkai būtų pjovę gyvulius. Jis abejoja, ar ir šiemet bus ūkininkų, kurie neapsirūpinę pašarais ims skersti gyvulius. 

„Kad masiškai atsitiktų tokia stichinė nelaimė, dar nebuvo. Kiekvienais metais Lietuvoje galvijų vis mažėja, pievų vis daugiau atstatoma“, – BNS sakė E. Mackevičius.  

Šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis sako, kad vienas kitas smulkusis ūkininkas, neprikaupęs šieno, išparduos gyvulius, jeigu neturės lėšų įsigyti pašarų.