Liepą ekonominių vertinimų rodiklis sumažėjo

Ekonominių vertinimų rodiklis, t. y. bendras ekonomikos dalyvių – gamintojų, vartotojų ir investuotojų – pasitikėjimas Lietuvos ekonomika, 2021 m. liepą, palyginti su birželiu, sumažėjo 2 procentiniais punktais ir sudarė 5 proc.

Apklausos rezultatai parodė, kad situacija, susidariusi dėl COVID-19 pandemijos, po truputį gerėja: respondentų, nurodžiusių, kad jų įmonės veiklą apribojo karantinas, sumažėjo nuo 24 proc. (birželio mėn.) iki 19 proc. Labiausiai pandemijos įtaką jautė prekybos (24 proc., prieš mėnesį – 30 proc.) ir paslaugų sektorius (25 proc., prieš mėnesį – 32 proc.), mažiau – pramonės (10 proc., prieš mėnesį – 11 proc.) ir statybos sektorius (9 proc., prieš mėnesį – 12 proc.). Pramonės ir statybos pasitikėjimo rodikliai sumažėjo 3, paslaugų sektoriaus – 2 procentiniais punktais. Prekybos ir vartotojų pasitikėjimo rodikliai padidėjo 1 procentiniu punktu.

Ekonominių vertinimų rodiklis, palyginti su 2020 m. liepa, – 16 procentinių punktų didesnis. Paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis padidėjo 33, statybos – 14, prekybos – 11, pramonės – 10, vartotojų – 7 procentiniais punktais.

Duomenys buvo renkami liepos 1–23 dienomis.

Pramonės pasitikėjimo rodiklis

Pramonės įmonių vadovų apklausos rezultatai parodė, kad liepą, palyginti su birželiu, pramonės pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 3 procentiniais punktais. Tam įtakos turėjo pesimistiškesnė produkcijos gamybos prognozė.

Įmonių vadovų, prognozuojančių gamybos augimą per artimiausius 3 mėnesius, dalis sumažėjo nuo 35 iki 25 proc., o prognozuojančių mažėjimą – padidėjo nuo 11 iki 13 proc. Blogesnė ir gaminių eksporto prognozė: 21 proc. įmonių prognozavo eksporto didėjimą, 11 proc. – mažėjimą (prieš mėnesį – atitinkamai 25 ir 10 proc.). Dauguma (76 proc.) apklaustų įmonių vadovų darbuotojų skaičiaus keisti neketino, 21 proc. nurodė, kad darbuotojų skaičius didės, 3 proc. – kad mažės.

Respondentų, teigiančių, kad jų įmonės pramonės produkcijos gamyba per pastaruosius mėnesius didėjo, dalis sumažėjo nuo 45 iki 31 proc., o teigiančiųjų, kad produkcijos gamyba mažėjo – padidėjo nuo 14 iki 16 proc. Panašiai, kaip ir praėjusį mėnesį, dauguma (78 proc.) apklaustų įmonių vadovų gaminamos produkcijos paklausą vertino kaip pakankamą, 19 proc. – kaip per mažą, 3 proc. – kaip per didelę. Gaminamos produkcijos atsargas dauguma (87 proc.) įmonių vadovų vertina kaip pakankamas.

Statybos pasitikėjimo rodiklis

Statybos įmonių vadovų apklausa parodė, kad liepą, palyginti su birželiu, verslo tendencijos statybos sektoriuje suprastėjo. Statybos pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 3 procentiniais punktais. Tam įtakos turėjo pesimistiškesnė darbuotojų skaičiaus prognozė.

Nors dauguma (70 proc.) apklaustų įmonių vadovų liepą teigė, kad darbuotojų skaičius artimiausiu metu nesikeis, tačiau prognozuojančių jį didinti dalis sumažėjo nuo 26 iki 21 proc. Statybos darbų užsakymų prognozė išliko panaši kaip ir praėjusį mėnesį: daugiau užsakymų artimiausiais mėnesiais tikėjosi 19 proc. apklaustų įmonių vadovų, 65 proc. teigė, kad užsakymų skaičius nesikeis, 16 proc. prognozavo, kad mažės. Daugiau nei pusė (57 proc.) respondentų prognozavo, kad statybos darbų kainos didės, 42 proc. – kad nesikeis, ir tik 1 proc. – kad mažės.

Liepą statybos darbų paklausos vertinimas išliko panašus kaip ir birželį: dauguma (58 proc.) apklaustų įmonių vadovų darbų paklausą vertino kaip pakankamą, 40 proc. – kaip per mažą. 28 proc. įmonių vadovų teigė, kad statybos darbų liepą padaugėjo, 18 proc. – kad mažėjo.

Mažmeninės prekybos pasitikėjimo rodiklis

Prekybos įmonių vadovų apklausa parodė, kad liepą, palyginti su birželiu, prekybos pasitikėjimo rodiklis padidėjo 1 procentiniu punktu. Tam įtakos turėjo pagerėjusi prekybos įmonių verslo padėtis.

Respondentų, teigiančių, kad per praėjusius 3 mėnesius jų įmonės verslo padėtis pagerėjo, palyginti su prieš mėnesį išsakyta nuomone, padaugėjo nuo 24 iki 31 proc., 64 proc. nurodė, kad ji nepasikeitė.

Nors 74 proc. įmonių vadovų prognozavo, kad įmonės verslo padėtis per artimiausius 3 mėnesius nesikeis, nuo 23 iki 20 proc. sumažėjo manančiųjų, kad ji pagerės. Daugiau prekių nei prieš mėnesį įsigyti planavo 16 proc. apklaustų įmonių, mažiau – 9 proc., o 75 proc. respondentų teigė, kad prekių įsigys tiek pat.

Didžioji dalis (86 proc.) apklaustų įmonių vadovų darbuotojų skaičiaus keisti neketino, 11 proc. – nurodė, kad darbuotojų skaičius didės. 87 proc. respondentų prognozavo, kad parduodamų prekių kainos nesikeis, 12 proc. – kad didės.

Paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis

Paslaugų sektoriaus įmonių vadovų apklausos rezultatai parodė, kad liepą, palyginti su birželiu, verslo tendencijos paslaugų sektoriuje pablogėjo. Paslaugų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 2 procentiniais punktais. Tam įtakos turėjo pesimistiškesnė teikiamų paslaugų paklausos prognozė: respondentų, teigiančių, kad teikiamų paslaugų paklausa per ateinančius 3 mėnesius didės, dalis sumažėjo nuo 28 iki 23 proc., o kad ji mažės – padidėjo nuo 8 iki 9 proc.

Liepą dauguma (68 proc.) įmonių vadovų teigė, kad jų įmonės verslo padėtis per pastaruosius 3 mėnesius nesikeitė, 23 proc. atsakė, kad ji pagerėjo, 9 proc. – kad pablogėjo. Panašiai kaip ir birželį, 27 proc. respondentų nurodė, kad paklausa padidėjo, 14 proc. – kad sumažėjo.

Dauguma (69 proc.) apklaustų įmonių vadovų darbuotojų skaičiaus keisti neketino, 21 proc. planavo priimti naujų. 85 proc. respondentų prognozavo, kad teikiamų paslaugų kainos artimiausiu metu nesikeis, 13 proc. – kad didės.

Tyrimą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga.

ELTA