Lie­tu­viai kei­čia­si – ne­be­sid­žiau­gia de­gan­čiu kai­my­no tvar­tu

Pas­ku­tinį ge­gužės penk­ta­dienį vi­so­je Eu­ro­po­je minė­ta Kai­mynų die­na. Šia pro­ga Šiau­lių po­li­ci­jos bend­ruo­menės pa­reigū­nai feis­bu­ke su­rengė „Kai­mynų kai­my­no“ kon­kursą ir, su­laukę šūsnies gra­žių is­to­rijų, pra­ėjusį penk­ta­dienį pa­skelbė tris ti­tu­lo ver­čiau­sius mies­to bei ra­jo­no gy­ven­to­jus. Ne už vien­kar­tinį poelgį, o už nuo­lat de­monst­ruo­jamą bend­ruo­me­niš­kumą, pi­lie­tiš­kumą ir drau­giš­kumą bu­vo ap­do­va­no­ti šie kai­my­nai: Ro­mual­das Juo­dis, Da­nutė Pi­ke­lienė ir Val­das Bie­liū­nas.

Ir aplinka rūpinasi, ir vagis gaudo

„Kaimynų kaimyno“ titulu įvertintas Romualdas Juodis konkursui pasiūlytas Tilžės g. 29, 29A, 29B, 31, 31A namų bendrijos. Jį nominavusi kaimynė gyrė vyrą už aplinkos puoselėjimą ir gražinimą įvairiais augalais. Romualdo dėka bendrija net buvo tapusi gražiausiai Šiaulių mieste tvarkomos aplinkos konkurso nugalėtoja, ne kartą buvo užėmusi prizines vietas.

Kitas pagarbos vertas dalykas – Romualdas yra kaimynei sugrąžinęs pavogtą rankinę. Tvarkydamas aplinką, jis pastebėjo įtartiną bėgantį jaunuolį, tad jį pasivijo ir iškvietė policiją. Pasirodo, R. Juodis sustabdė sprunkantį vagį.

Karantino metu Romualdas stengėsi palaikyti gerą nuotaiką ir dienos metu linksmino kaimynus, pro langą leisdamas muziką. Taip pat vyras ragino prisiminti bendrijos šventes: varžybas, koncertus, vaišes, dviračių žymėjimą.

„Noriu labai pasidžiaugti tokiu puikiu, rūpestingu ir darbščiu kaimynu, kuris tikrai nusipelnė geriausio kaimyno vardo“, – rašė bendrijos nariai, teikdami vyro kandidatūrą konkursui.

Pakilios nuotaikos talkininkas

„Kaimynų kaimynu“ buvo tituluotas ir Valdas Bieliūnas, Šiaulių rajono sodų bendrijos „Toločiai“ gyventojas. Konkursui jo kandidatūrą pasiūlę kaimynai rašė, kad Valdą sunku pamatyti surūgusios nuotaikos ar piktą. Vyras visuomet pilnas idėjų bei sumanymų, ką būtų galima nuveikti bendrijoje.

„Valdas yra it varikliukas – organizuoja renginius, kviečia burtis, jo neišmatuojama energija yra užkrečiama. Valdas myli gamtą, tad puoselėja ne tik savo kiemą, bet gražina ir „Toločių“ bendruomenės aplinką, dalyvauja visose talkose“, – nurodė jį gerbiantys bendrijos nariai.

„Žmogus gerumu sparnuotas“

Trečioji „Kaimynų kaimyno“ titulo pelnytoja – Kuršėnuose, Daugėlių mikrorajone, gyvenanti Danutė Pikelienė. Apie ją pasakojanti kaimynė tikina, jog Danutę geriausiai apibūdina žodžiai „žmogus gerumu sparnuotas“.

Kaimynų teigimu, tai labai atsakingas žmogus, kuriam svarbi kiekvieno, ypač kaimyno, sveikata ir saugumas. „Ypač buvome dėkingi karantino metu. Koronaviruso pandemijai pasiekus Lietuvą, vaistininkai buvo vieni iš tų, kurie liko dirbti tam, kad galėtų padėti ir rūpintis Lietuvos žmonėmis. Danutė, dirbdama vaistinėje, susirgusį kaimyną nuramindavo, o ir visiems, kas kreipdavosi, parūpindavo reikiamų vaistų ar apsaugos priemonių“, – rašoma konkurso rengėjams.

Danutė taip pat yra aktyvi namo bendrijos narė, myli gamtą, gėles, kasmet pavasarį skuba padėti parvežti kaimynei gėlių, naujų žydinčių krūmelių, kad tik atsinaujintų namo aplinka. „O ir jos balkonas vasarą pražysta tokiomis gėlių spalvomis, kad traukia visų praeivių akį“, – rašoma laiške.

Kaimynas gali atstoti giminaitį

Šiaulių pareigūnai, nusprendę išsiaiškinti, kiek pilietiški yra lietuviai, nuotraukų ir vaizdo įrašų su pasakojimais apie gražiausias ir pasidalyti vertas kaimyniškas istorijas laukė kelias savaites. Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato nugalėtojai išrinkti pagal feisbuko paskyros sekėjų atsiliepimus ir parašytus komentarus po istorijomis.

„Geras kaimynas kartais artimesnis nei giminaitis“, – sako Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnas Donatas Verkys. Jo teigimu, žmonės supranta, jog jų gyvenamosios aplinkos saugumas yra ir jų pačių, o ne tik policijos reikalas. Štai naktį atsitiktinai pro langą žvilgtelėjęs vyras pastebėjo aplink kaimynų automobilius besisukinėjančius jaunuolius. Vyras nenumojo ranka ir nepagalvojo, jog nereikia vargintis dėl ne savo automobilio. Pranešus policijai, iš automobilių daiktus vogę asmenys buvo sulaikyti.

Pasak D. Verkio, kelių kaimynų bendruomeniškumas yra tvirtas pamatas saugios aplinkos kūrimo pradžiai. Gyventojai stebi savo aplinką, o apie pastebėtus pažeidimus praneša vieni kitiems.

Kaimyno nelaimė nebedžiugina

Pasiteiravus, kokie yra Šiaulių apskrities kaimynai, pareigūnas D. Verkys sako, kad daugėja pilietiškų, bendruomeniškų gyventojų, kurie palaiko gerus santykius su aplinkiniais.

Žmonės dažniau atkreipia dėmesį į įtartinus pravažiuojančius automobilius ar nepažįstamus praeivius, kurie, lėtai vaikščiodami, įdėmiai apžiūrinėja kiemus. Gyventojai nebebijo ir su nepažįstamaisiais pabendrauti, taip duodami jiems suprasti, kad pašaliniai asmenys nepageidaujami. Pas tokius kaimynus nebesilanko vagys.

Tvirtesnis kaimynų ryšys posakį, kad lietuvis džiaugiasi, matydamas degantį kaimyno tvartą, pamažu grimzta užmarštin. Pareigūnas tai užtvirtina kolegų pasakojimu apie užsiliepsnojusį namą. Kaimynai suskubo padėti išnešti daiktus iš degančių patalpų, išgelbėta nemaža dalis turto.

Policijos statistika: kaimynai vis dar linkę dažniau pyktis, nei draugauti

Nors kaimynų ryšys stiprėja, paanalizavus policijoje registruojamus įvykius, matoma, kad kai kurie kaimynai tarpusavyje dažniau nesutaria, nei draugauja. „Visgi žmonės darosi sąmoningesni, mažiau abejingi, todėl vis dažniau skambina ir dėl pagalbos kaimynui: jei pastebi, kad vairuotojas apgadino kaimyno stovintį automobilį, praneša apie įvykį, įsidėmi automobilio registracijos numerius“, – pasakoja bendruomenės pareigūnas.

Jis priduria, kad kaimynai pro ausis nepraleidžia ir girdimų riksmų, neapsimeta nepastebintys konfliktų ar verkiančių vaikų. Žmonės taip pat neleidžia gadinti bendro turto ir šiukšlinti.

Pareigūno kolegos sako, kad bendruomenių sutvarkytuose kiemuose nebesibūriuoja jaunimas, nebefiksuojami administraciniai nusižengimai, nebepiešiama ant sienų.
D. Verkys teigia, kad dėl gražios ir tvarkingos aplinkos gyventojai jaučiasi saugesni, jiems nebaisu į kiemą išleisti vaikų.

Pagrindinė nesutarimų priežastis – alkoholis

Dažniausiai kaimynai kivirčijasi būdami neblaivūs. Konfliktui rimtos priežasties gali ir neprireikti, kažko nepasidalijus ar nesutapus nuomonėms, kyla ginčas. Jo dalyviai ne visada taikiai išsiskirsto, prireikia policijos pagalbos.

Kita nesutarimų priežastis – triukšmas. Ramybę vertinantys žmonės policijos pareigūnų pagalbos prašo neapsikentę garsios muzikos ar kitokio triukšmo už sienos ar kitapus lango. Tai triukšmadariams nepatinka, dėl to kaimynai pradeda vienas kitą minėti ne pačiu gražiausiu žodžiu. Ypač tada, jei triukšmadariams skiriamos piniginės baudos.

Svarbiausios ne vienkartinės herojiškų kaimynų istorijos

„Geroje kaimynystėje svarbiausi ne dideli žygdarbiai ar herojiški poelgiai, bet nuolatiniai geri, nors ir maži darbeliai“, – tikina D. Verkys, paklausus, kokia kaimyniška istorija jam labiausiai įsirėžė atmintin.

Pareigūnas išskirtiniu įvardija vieno iš konkurso „Kaimynų kaimynas“ nugalėtojų R. Juodžio poelgį.Taip pat bendruomenės pareigūnas akcentuoja ir saugios kaimynystės programą, kuri puikiai veikia Šiaulių mieste, Krymo g. 4.

Šios bendruomenės gyventojai susitvarkė aplinką, automobilių stovėjimo vietas, apšvietimą kieme ir laiptinėse, įsirengė vaizdo stebėjimo kameras. Visi bendrijos nariai bendrauja ir palaiko ryšį uždaroje feisbuko grupėje, praneša apie įtartinus asmenis bei dalijasi kita informacija. Dėl kaimyniško bendruomeniškumo per metus čia nepranešta apie jokį įvykį.