Liberalų sąjūdžio frakcija dėl narkotikų dekriminalizacijos kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą

Mažo kiekio narkotikų dekriminalizacija turi veikti kaip priemonė, nukreipianti į gydymą, todėl ruošiantis keisti narkotikų politiką, Liberalų sąjūdžio frakcija siūlo kartu parengti ir priklausomybių ligų gydymui bei profilaktikai gerinti skirtus teisės aktus. Tokį siūlymą frakcija nusiuntė sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui.

„Daug metų priklausomybių ligų problema buvo ignoruojama, o prieš ketverius metus buvo nueita kriminalizacijos, policinės valstybės keliu. Dabar turime galvoti, kaip nuo baudžiamųjų priemonių pereiti sveikatinimo link, kad problemų turintis žmogus kreiptųsi į specialistus, o sistema būtų pasiruošusi jam padėti“, – sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.

Kaip teigiama kreipimesi, teisiniai barjerai yra esminiai trikdžiai efektyviam priklausomybių ligų gydymui ir profilaktikai.

Kriminalizuotas narkotikų vartojimas mažina prevencijos ir gydymo programų prieinamumą, didina stigmatizaciją ir pacientui lipdo „nusikaltėlio“ etiketę. Asmenys nenori atskleisti savo problemų šeimos gydytojui ar psichiatrui ir paslauga naudotųsi labiau, jei priklausomybės ligomis sergantiems asmenims būtų taikoma išimtis kreiptis be siuntimo. Pavyzdžiui, tokią išimtį turi norintys patekti pas dermatologą, tačiau norint patekti pas priklausomybių ligų specialistą reikalingas siuntimas iš pirminio lygio, t. y. šeimos gydytojo ar PSC gydytojo psichiatro.

„Dabartinė teisinė sistema atgraso žmones kreiptis pagalbos. Mūsų nuomone, tikslinga inicijuoti platesnes diskusijas, nukreiptas į pagalbą asmeniui – švietimą, socialinę pagalbą, sveikatos priežiūros priemones, kurios leistų motyvuoti žmogų, kuris vartoja psichoaktyvias medžiagas, keisti savo elgesį, padėtų priklausomiems žmonėms grįžti ir integruotis į visuomenę“, – sakė Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos narys Jonas Varkalys.

Taip pat įvardijama, kad dabar priklausomybių ir prevencijos paslaugų geografinė aprėptis nėra pakankama, paslaugos neteikiamos įkalinimo įstaigose. Nors šiuo metu 15-oje savivaldybių ES lėšomis kuriami integruoti priklausomybės ligų gydymui skirti paslaugų aprašai, tačiau neaišku, ar pasibaigus projektui bus išlaikoma sukurta sistema. Nėra įvertintas ir teikiamų paslaugų ekonominis efektyvumas ir sukurta prioritetinė paslaugų schema.

Kaip viena iš problemų pateikiamas ir kompensuojamų vaistų priklausomybės ligomis sergantiems asmenims nebuvimas. Norint įtraukti medikamentą į kompensuojamų sąrašus yra taikoma labai sudėtinga procedūra, nes pačios vaistų gamintojos nėra suinteresuotos teikti pasiūlymus ir pildyti reikiamus dokumentus, o specialistai neturi tiek laiko ir žinių, kad surinktų visus duomenis – tad iki šiol vis nėra jokių medikamentų, kuriuos galima kompensuoti. Sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybinė ligonių kasa turėtų ieškoti būdų, kad mokslu grįstos medikamentinės intervencijos būtų kompensuojamos.

Be to, nors asmens sveikatos priežiūros įstaigoms taikomas 5 proc. lengvatinis PVM tarifas, tačiau nevyriausybinis sektorius teikdamas paslaugas nedraustiems rizikos grupių asmenims moka 21 proc. PVM įsigyjant medicinines paskirties prekes. Susiduriama ir su personalo problema – specialistai nenori dirbti su priklausomybe sergančiais asmenimis dėl per mažų atlyginimų, nes laiko sąnaudų išeikvojama daugiau, nei su kitais pacientais.

Galiausiai nėra aiškaus metodinio vadovavimo integruojant priklausomybės ligų ir prevencijos įstaigų darbą į vieną sistemą. Šiuo metu kelios įstaigos, kurios atlieka tam tikras funkcijas (ULAC − stebėseną, NTAKD – strategijų kūrimą), bet nėra vienos koordinuojančios įstaigos, kuri būtų atsakinga už viso mechanizmo veiklą, kokybės ir prieinamumo gerinimą ir plėtojimą.

„Panagrinėjus užsienio patirtį, yra porą dalykų, kuriuos reikėtų žinoti. Jei dekriminalizacija yra vienintelis dalykas, kurį jūs padarote – tai sistema neveiks, nes tai tik orkestro dalis, viena iš priemonių. Turi būti sukurtos ir gydymo paslaugos, stipri pagalba priklausomiems ir piktnaudžiaujantiems asmenims. Dabar didžioji dalis žmonių yra rekreaciniai vartotojai ir nors nėra priklausomi, yra nukreipiami pas priklausomybių specialistus – tai nėra tikslinga“, – sakė E. Gentvilas.

ELTA