Liberalams ir VSD susitaikyti nepavyko, byla dėl informacijos paneigimo nagrinėjama toliau

Liberalų sąjūdžiui ir Valstybės saugumo departamentui (VSD) pirmadienį nepavyko susitaikyti per parengiamąjį teismo posėdį – partija toliau sieks įrodyti, kad VSD parlamentarams pateikta informacija apie koncerno „MG Baltic“ įtaką jai neatitinka tikrovės.

Liberalų sąjūdis siūlė, jog VSD „paneigtų informaciją ir pripažintų, kad ji buvo ne visiškai tiksli“, sakė partijos advokatas Egidijus Losis.

VSD teisininkas Audrius Bareišis su tokia sąlyga nesutiko.

„Manau, kad Valstybės saugumo departamentui tos sąlygos dėl taikos sutarties sudarymo yra tikrai nepriimtinos. Dėl paneigimo klausimo mes kol kas nesvarstome, manome, kad visa išvadoje pateikta medžiaga yra teisinga ir surinkta teisėtai“, – teigė departamento atstovas.

Liberalai teismo prašo neatitinkančiais tikrovės ir kenkiančiais partijos reputacijai pripažinti išslaptintoje ir paviešintoje VSD pažymoje naudojamus teiginius, kad „2006 metais koncernas MG įsteigė pilnai kontroliuojamą partiją“, kad Liberalų sąjūdis įsteigtas vadovaujant koncerno „MG Baltic“ vadovams Dariui Mockui ir Raimondui Kurlianskiui, kad steigiamai partijai buvo parinktas vadovas ir kad Liberalų sąjūdis – ilgalaikis koncerno politinis projektas.

Ieškinyje taip pat prašyta įpareigoti VSD ne vėliau kaip per dvi savaites nuo teismo sprendimo paskelbti paneigimą žiniasklaidoje.

Vis dėlto pirmadienį per teismo posėdį Liberalų sąjūdžio lyderis Eugenijus Gentvilas pasiūlė ir kompromisinę taikos sutartį – žvalgybai pakoreguoti pažymoje parašytus teiginius, bet nesiimti viešo jų paneigimo. Tačiau A. Bareišis tokio siūlymo kol kas nekomentavo.

„Fake news“

Liberalų sąjūdis paprašė teismo, kad šis apklaustų keturis liudytojus – europarlamentarą liberalą Petrą Auštrevičių, buvusį partijos pirmininką Eligijų Masiulį, buvusį koncerno „MG Baltic“ viceprezidentą Raimondą Kurlianskį ir dabartinį šio koncerno prezidentą Darių Mockų. Teisėjas Vitalijus Abramovičius prašymą apsvarstys vėliau.

Partijos prašymu teisėjas kreipsis į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), kad ši pateiktų duomenis apie Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) bei nuo jos 2006 metais atskilusio Liberalų sąjūdžio gautą paramą iš „MG Baltic“.

Pasak E. Gentvilo, vos atskilus partijoms paramą pirma gavo A. Zuoko vadovaujama LiCS, o į Liberalų sąjūdžio sąskaitą „MG Baltic“ įmonės pirmą pavedimą padarė 2008 metais.

Jo teigimu, liudytojai ir duomenys apie partijų finansavimą turėtų įrodyti, kad „MG Baltic“ neprisidėjo prie partijos kūrimo ir jos nekontroliavo.

„Donaldas Trumpas gal teisus – fake news (netikros naujienos – BNS). Kas jas paskleidė, tai prašome atsiimti tokius fake teiginius“, – žurnalistams sakė liberalų lyderis.

VSD atstovas A. Bareišis teigė, kad institucija yra pasirengusi teismui pateikti šiuo metu įslaptintą papildomą informaciją, ji įrodytų pažymoje Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pateiktus teiginius. Teisėjas dėl šio prašymo taip pat apsispręs vėliau.

Liberalai neatmeta galimybės taisyti teismui pateikto ieškinio.

E. Gentvilas teigia, kad partija neturi galimybių įrodyti, kas žurnalistams anksčiau laiko perdavė VSD informaciją. Valstybės saugumo departamentas teigia to nedaręs.

„Mes atsiduriame beviltiškoje įrodinėjimo situacijoje, kai neįmanoma įrodyti to, kas paskleidė, nes Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą ir atsisakė nustatyti, kas paskleidė šitą informaciją“, – sakė politikas.

Ginčas, ar byla nagrinėtina

VSD bandė teismui įrodyti, kad Liberalų sąjūdžio ieškinys yra nenagrinėtinas. Keli šalies teismai yra nusprendė nepriimti panašaus turinio „MG Baltic“ ir Seimo kontrolieriaus Raimondo Šukio ieškinių.

Anot apylinkės ir apygardos teismų, „duomenų gautų vykdant žvalgybą ir kontržvalgybą teisingumas negali būti nuginčijamas civilinio proceso nustatyta tvarka“.

Ten teismai nusprendė, kad bendrosios Civilinio kodekso taisyklės negali būti taikomos – turi būti remiamasi Žvalgybos įstatymu, šis numato atskiras VSD veiklos kontrolės formas.

Teismai pabrėžė, kad VSD atskaitingas Seimui ir prezidentui, parlamentinę kontrolę atlieka Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, o skundus dėl žvalgybos pareigūnų veiksmų nagrinėja Seimo kontrolieriai.

Tačiau Vilniaus apylinkės teismo teisėjas V. Abramovičius nusprendė priešingai. Pasak jo, kontroliuojančių institucijų priežiūra yra „visai kitokio masto negu teisė į teisminę gynybą“.

„Sutikdamas su atsakovu mažų mažiausiai ką turėčiau padaryti prieš palikdamas šį ieškinį nenagrinėtą, tai kreiptis į Konstitucinį Teismą su abejonėmis, ar atsakovo nurodomas Žvalgybos įstatymas nepaneigia teisės į teisminę gynybą, kuri yra numatyta Civiliniame kodekse“, – sakė teisėjas.

Ginčijama VSD pažyma buvo pateikta Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, kai šis tyrė interesų grupių poveikį politikams ir valstybės institucijoms.

Komiteto ir Seimo patvirtintose tyrimo išvadose nurodoma, kad koncerno „MG Baltic“ vadovai ėmėsi įgyvendinti politinį scenarijų, pagal kurį siekta įkurti naują, koncerno interesus tenkinančią liberalų partiją.

Ten rašoma, kad įsteigus su koncerno „MG Baltic“ vadovais artimai susijusią politinę partiją, Lietuvos liberalų sąjūdį, per mažiau nei 10 metų koncernas „MG Baltic“ tapo įtakingiausia Lietuvos verslo ir galios grupe.

BNS