Lėšos nukreipiamos sveikatai

Natūralu, jog pirmajame nuotoliniame savivaldybės tarybos posėdyje ypatingai daug dėmesio susilaukė įprastinį gyvenimą sujaukusi pandemija bei su ja susijusios problemos. Juk visus kitus dalykus, kokie jie sunkūs ir sudėtingi bebūtų, anksčiau ar vėliau išspręsime, jei išliksime sveiki ir darbingi. Būtent dėl to šiandien pagrindinio dėmesio taikiklyje – medicinos įstaigos, nes nuo to, kiek jos stiprios ir pasirengusios padėti, priklauso mūsų visų sveikata, o gal net – ir gyvenimai.

Tad pirmiausiai rajono politikams teko surasti galimybę skirti papildomų lėšų kovai su pandemija. Kadangi naujų „injekcijų“ tam nėra, teko spręsti, iš ko atimti. Tuo tikslu buvo keičiamas savivaldybės strateginis 2020-2022 veiklos planas, atsirado pakitimų ir šiųmetiniame savivaldybės biudžete.

Aktualiausias dalykas – Kaišiadorių ligoninei būtini dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatas bei skaitmeninis rentgeno spindulių detektorius, kurių bendra kaina – 150 tūkstančių eurų. Savivaldybės administracijos parengtame sprendimo projekte buvo siūloma 80 tūkstančių eurų nukreipti į administracijos direktoriaus lėšų rezervą, kad iš jo pinigai nukeliautų Kaišiadorių ligoninei, kitą dalį – 70 tūkst. € – perkelti į Sveikatos programą.

Nors anksčiau patvirtintame biudžete direktoriaus rezerve buvo 55 tūkst. €, tačiau jie jau išseko – už šiuos pinigus pirktos apsauginės kaukės, respiratoriai, dezinfekcinis skystis, apsaugos kostiumai, akiniai bei kitos apsaugos priemonės. reikiamą sumą gyvybiškai svarbiems aparatams numatyta sudaryti sumažinus lėšas kitiems darbams bei priemonėms: 16 tūkst. € „apkarpytas“ savivaldybės tarybos darbo organizavimas; iš priemonės „Savarankiškųjų savivaldybės funkcijų vykdymas savivaldybės administracijoje“ nurėžta 38 tūkst. €; 6 tūkst. € sumažintas gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos dalinis rekonstravimas; 11 tūkst. € iš švietimui skirtos lėšos; dar 9 tūkst. € – įvairios priemonės, susijusios su vaikų bei suaugusiųjų neformaliuoju švietimu. Kadangi karantino laikotarpiu nebeaktualus tapo moksleivių vežiojimas į mokyklas ir atgal, tai leido sumažinti skirtas lėšas 10 tūkst. €; 20 tūkst. € pridėta Kaišiadorių kultūros centro suplanuotų bet neįvykusių ir neįvyksiančių renginių sąskaita.

10 tūkst. € teko paimti iš suplanuotų lėšų religinių bendruomenių ir bendrijų konkurso projektų finansavimo. Nuspręsta, kad pandemijos akivaizdoje gali palaukti ir valstybinių bei privačių melioracijos statinių priežiūros, remonto ir rekonstrukcijos darbai – finansavimas sumažintas 30 tūkst. €. Suprasdami situacijos svarbą, tarybos nariai pritarė tokiam sprendimui, nors lėšų svarstymą lydėjo ilgos ir ne visais atvejais racionalios diskusijos.

Tarybos nario Marijono Mitkaus nuomone, 150 tūkst. neužteks, jis siūlė iš karto skirti 250 tūkst. €. Papildomą 100 tūkstančių tarybos narys siūlė paimti iš kelių priežiūros bei remonto darbų kaimuose. Pasak jo, jei gatvė nebus asfaltuota, tai niekas nenumirs, o jei ligoninės neaprūpinsime viskuo, kuo reikia, „nukentėsime per visą respubliką“.

Mero pvaduotojas Darius Vilimas teigė, jog Kaišiadorių ligoninėje dirba tik vienas rentgenologas, todėl naujo rentgeno aparato pirkti nereikėtų, nes nebus kas su juo dirba. – tai būtų tas pats, kaip nusipirkti antrą skalbimo mašiną nesugebant jų aptarnauti, - vaizdingą palyginimą pateikė D. Vilimas. Laimei, posėdžių salėje „gyvai“ dalyvavo Kaišiadorių ligoninės direktorė Edita Skarakodienė, kuri iš karto sutriuškino vicemero argumentus:

– Šiuo metu ligoninėje yra du stacionarūs rentgeno aparatai. ir mes tikrai neprašome nupirkti rentgeno aparato: nei portatyvinio, nei stacionaraus. Mes prašome įsigyti tiktai skaitmenizavimo įrangą, kuri yra reikalinga šiuo metu turimam portatyviniam rentgeno aparatui, kad, esant reikalui mes turėtume galimybę įkurti karščiavimo kliniką ir atskirti pacientų srautus. Apie jokį naują rentgeno aparatą nėra jokios kalbos, - kalbėjo ligoninės vadovė.

E. Skarakodienė taip pat paaiškino, jog Kaišiadorių ligoninėje dirba ne vienas, kaip kad teigė D. Vilimas, o 3 rentgenologai. Be to, pasak direktorės, rentgenologinė paslauga gali būti teikiama teleradiologijos pagalba net ir neturint rentgenologo. Neapsikentęs kolegų „įžvalgų“ žodžio paprašė tarybos narys Algimantas Janavičius: – Skiriam tiek lėšų, kiek medicinos įstaigos apskaičiavo ir prašė. Dabar sako: skirkim dar 100 tūkstančių. aš galiu siūlyti dar 200 tūkstančių. Juokinga. Ar yra prasmė skirti tiek, kiek nereikia? Vaikiškas tas populizmas. Reiks – ir skirsim, - kalbėjo jis.

Matyt, kad kiltų kuo mažiau tokių diskusijų, tarybos narys Borisas Geicenas siūlė administracijos direktoriui būtent iš medikų suformuoti kompetentingą grupę, kuri galėtų padėti spręsti medicininius klausimus. – Su Covid-19 susijusių problemų buvo, yra ir dar ateityje, ko gero, bus daugiau, - savo pasiūlymą argumentavo jis. Administracijos direktorius neprieštaravo.

Apibendrindamas diskusijas meras Vytenis Tomkus kalbėjo, jog lėšų netikėtai užklupusi pandemija reikalauja daug. juolab, kad iš vyriausybės rezervo kol kas tegauta tik dezinfekavimo skysčio, žadama atsiųsti 1000 vienetų kaukių, kai tuo tarpu vien kaukių poreikis, rajono įstaigų informacija, - dešimtys tūkstančių.

Taip jis informavo, Kaišiadorių ligoninė turi du plaučių ventiliavimo aparatus, šiuo metu perkasi dar vieną, tad su šiuo, kuriam pinigus skirti sprendžia savivaldybės taryba, būtų jau keturi. – Su keturiais aparatais ligoninės reanimacijoje būtų aprūpintos visos lovos, - kalbėjo V. Tomkus. Jis pažymėjo, jog kol kas mūsų ligoninė apskritai negali gydyti Covid-19 sergančių pacientų, tačiau niekas negali atmesti galimybės, jog to gali prireikti.

Kilus dideliam protrūkiui Kauno klinikoms suteikta teisė pasitelkti esamus resursus visame regione, todėl blogiausiam scenarijui ruošiasi ir kitos savivaldybės. Apsvarsčius šį klausimą, tarybos nariai išklausė pačią naujausią Kaišiadorių ligoninės direktorės E. Skarakodienės informaciją: direktorė pranešė, jog iš vakaro jai buvo pranešta, kad mūsų ligoninėje dirbantys specialistai, kurie kartu dirba ir Kauno klinikose, į Kaišiadoris atvažinėti nebegalės...

Tai privertė suglumti – juk, pasak direktorės, iš 12-os mūsų ligoninėje dirbančių reanimatologų, 11 važinėja iš Kauno, 1 – iš vilniaus. rajone likti be reanimacijos būtų išties katastrofiška. Šiandien jau žinome, kad eilinis skandalingas iš sostinės padiktuotas „projektas“ sužlugo, o situaciją socialinių tinklų paskyroje kovo 15 dieną meras Vytenis Tomkus pakomentavo taip: „tarybos posėdžio metu netikėtai išgirdome Kaišiadorių ligoninės direktorės pranešimą, kad planuojama apriboti gydytojų darbą antraeilėse pareigose kitose įstaigose, kas reikštų, kad jeigu tai būtų įgyvendinta, Kaišiadorių ligoninėje, nustotų veikti reanimacija, negalėtų būti teikiamos skubios pagalbos paslaugos ir būtų labai apsunkinta ligoninės veikla.

Kadangi tai buvo dar viena iš vakaro sužinota (arba „naktinė“) naujiena, todėl labai jau nebestebino, tuo labiau, kad panašios rekomendacijos (neprivalomojo pobūdžio) priimtos dar balandžio 3 d. Kilus aštriai pasipriešinimo reakcijai ir sužlugus Sveikatos apsaugos ministerijos planuotam deklaracijos pasirašymui, ši grėsmė nuo ligoninės kol kas nutolo. Bet rytoj ligoninę tikrins kontrolės tarnyba ir tų grėsmių ligoninei kyla nuolat.

Prisimename ir kaip teko ginti ligoninę nuo ministerijoje ir Seime planuoto uždarymo (t.y. perkvalifikavimo tik į slaugos paslaugas teikiančią ligoninę) prieš pusantrų metų, vėliau nuo ministerijos šmeižto, neva, neteisėtai ligoninėje gydomi insultai ir pan. Tiesą sakant, galbūt tokia drastiška priemonė dėl gydytojų darbo apribojimų siekiant išvengti užkrato platinimo ir būtų pateisinama, jeigu prieš tai būtų išnaudotos ir laukiamų rezultatų neduotų visos kitos mažiau žalos keliančios priemonės – visų medikų periodinis testavimas, visų pacientų testavimas ir pan.

Tačiau apie šias priemones vis dar diskutuojama arba jos taikomos vangiai (nors kitos šalys seniai tą daro), tiktai vaizduojant didelį ministro susirūpinimą, eilinį kartą kėsinamasi į rajonines ligonines, nors didžiosios ligoninės niekaip negali patenkinti visų pacientų poreikių, juo labiau apribojus planinių paslaugų teikimą karantino metu.“

Bėdai ištikus
Su šių dienų aktualijomis susijęs ir kitas priimtas sprendimas dėl vienkartinių pašalpų skyrimo. rajono politikai atsižvelgė į susidariusią padėtį, kad karantino bei ekstremalios situacijos laikotarpiu gyventojams gali pasitaikyti įvairių sunkumų – sumažėti pajamos, ištikti nedarbas, kitos problemos, todėl balsavo už tai, kad vienkartinė 300 € pašalpa gali būti skirta ir kitais galiojančiame apraše nenumatytais atvejais.

Pavyzdžiui: susidarius ypatingai sunkiai materialinei padėčiai (šeimos nario liga, trauma, mirtis, skola už gyvenamojo būsto šildymą, elektrą, vandenį ar komunalinius mokesčius). Norintys gauti vienkartinę pašalpą privalo kreiptis ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo ekstremaliosios situacijos, karantino laikotarpio pabaigos. jei tokių asmenų bus daugiau, sprendimo rengėjai atkreipia dėmesį, jog Socialinės apsaugos programai gali prireikti daugiau lėšų.

Už darželius mokėti nereikės
Kaip ir bendrojo lavinimo mokyklose, neformaliojo ugdymo įstaigose, taip ir vaikų darželiuose, mokyklų ikimokyklinėse ir priešmokyklinėse grupėse, ugdymo procesas vyksta nuotoliniu būdu. Nežiūrint į tai, kad ikimokyklinukų auklėtojos dirba, ruošia patiems mažiesiems įdomias užduotėles, stengiasi laiką užimti prasmingais darbeliais, jų tėveliai karantino laikotarpiu nuo mokesčio už vaiko išlaikymą atleisti. Tokį sprendimą balandžio 10-ąją priėmė savivaldybės taryba.

Savanoriškai susimažino atlyginimą
Tarybos nariams teko svarstyti ir neeilinį klausimą – savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Nasevičius pateikė prašymą sumažinti savo pareiginio atlyginimo koeficientą nuo 16 iki 14,5 iki karantino režimo pabaigos – tai yra paprašė sumažinti savo atlyginimą maždaug 270 eurų. tarybos narys Virginijus Ceslevičius pasidomėjo, kodėl administracijos direktorius žengė tokį žingsnį – kai darbo turi daugiausia, prašo mažinti atlyginimą.

– Darbo daugiau, bet išlaidų turiu mažiau – transportui, maistui. tad solidarizuodamasis su aplinka, kad sąžinė būtų tikrai rami, parašiau tokį prašymą, - atsakė M. Nasevičius. Beje, savo prašyme termino jis nenurodė, nes, kaip pats sakė, su sumažintu koeficientu gali dirbti ir ilgiau. Gražų Mindaugo Nasevičiaus poelgį nuoširdžiai pasveikino tarybos narys Algimantas Radvila.

– Savo ruožtu atsisakau atlygio už darbą savivaldybės taryboje, - sakė A. Radvila, pakvietęs šiuo pavyzdžiu pasekti ir kitus. Užtat V. Ceslevičius užuodė populizmą: sakė, girdėjęs, jog savivaldybės darbuotojams iki metų pabaigos nurėžti „procentai“, o direktorius atlyginimą mažinasi tik iki karantino sustabdymo.

Jo manymu, M. Nasevičius galėtų gauti mažesnę algą iki pat kadencijos pabaigos. tarybos narys D. Matkevičius į direktoriaus žingsnį taip pat reagavo skeptiškai, jis priminė, kad yra Covid-19 fondas, į kurį galima pervesti savo lėšas. tokiai nuomonei pritarė ir M. Vaicekauskas. Iš tiesų, kaip vėliau domėjomės, savivaldybės administracijos darbuotojams iki metų pabaigos nebus mokami priedai, tačiau paskirti atlyginimai išliks.

Antra vertus, savivaldybės administracijos direktorius neturėjo kitos galimybės, kaip tik viešai prašyti sumažinti jam atlyginimą savivaldybės tarybos, nes įstatymai jam nenumato teisės to daryti pačiam. (beje, reikia pastebėti, jog maksimalaus galimo atlyginimo koeficientao – 17,5 – direktorius niekada ir nesigviešė). Savavališkai sumažinti atlyginimo negali ir meras – merų atlyginimai nustatyti ir Seime.

Taigi sumažinti taip, kad niekas nesužinotų ir nesusierzintų, tiesiog nėra sąlygų. vargu bau, ar dėl to galima nesavanaudiškam poelgiui pasiryžusį žmogų. Ir dar – žvelgiant į kelias kreivas šypsenas nuotolinio posėdžio „langeliuose“ negalėjai atsikratyti minties, kad žmonės, laikui bėgant, darosi piktesni.

Kažkada, jau gana seniai, kai įstatymai dar buvo kitokie, balsuojant už mero atlyginimo dydį naujai išrinktas tuometinis meras Juozas Matulevičius kategoriškai atsisakė (dabar jau sunku labai tiksliai įvardinti – ar priedo už padidintą darbo krūvį, ar kitos dalies) didesnio atlygio. tuo metu visi salėje – tiek pozicija,, tiek opozicija – šį žingsnį palydėjo pagarbiu balsavimu.

Laikas bėga, daromės kitokie... ar tikrai dėl to patinkame patys sau? ... Be pandemiją liečiančių klausimų, svarstyti ir kasdieniai, įprastinį gyvenimo ritmą lydintys sprendimai. Apie juos informuosime vėliau.