Lenkų bendruomenė pritaria brandos egzaminų pokyčiams, bet prašo juos diferencijuoti

Lietuvos lenkų švietimo bendruomenė pritaria lenkų kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino pokyčiams įvedant ir tarpinius patikrinimus vienuoliktokams, bet prašo svarstyti galimybę juos diferencijuoti į valstybinį ir mokyklinį, padaryti egzaminą privalomu.

Kaip informavo Nacionalinė švietimo agentūra, brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos pakeitimai numato, kad lenkų tautinės mažumos mokiniai 2024-aisiais laikyti gimtosios kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą galės tik išlaikę lenkų šios gimtosios kalbos ir literatūros tarpinį patikrinimą.

Pirmasis toks patikrinimas dabartinių lenkų tautybės vienuoliktokų laukia jau kitų metų balandį.

Pats egzaminas taps valstybinis – šiuo metu abiturientai gali laikyti tik mokyklinį lenkų kalbos ir literatūros egzaminą.

Šie pakeitimai šią savaitę aptarti su šios tautinės mažumos švietimo bendruomene.

„Galvojame, kad tai yra neblogai. Tuo tarpiniu patikrinimu 40 proc. taškų vaikai surinks reikalingų taškų, gal tai palengvins padėtį per valstybinį egzaminą (...), dvyliktoje klasėje egzamine būtų dar 60 taškų“, – BNS teigė Vilniaus Vladislovo Sirokomlės gimnazijos lenkų kalbos mokytoja ekspertė Danuta Korkus.

Anot jos, moksleiviai, jų tėvai ir pedagogai vis dėlto kelia klausimą, kodėl lenkų gimtosios kalbos egzaminas bus tik pasirenkamas, bet ne privalomas ir kodėl jis nėra diferencijuojamas į valstybinį ir mokyklinį, o paliekamas tik valstybinis.

„Vaikas, kuris mokosi 12 metų gimtosios kalbos, kalbu ne tik apie lenkų, bet ir, pavyzdžiui, apie ukrainiečių, vokiečių, baltarusių, rusų, laikydamas privalomą egzaminą turėtų papildomus taškus stojant į aukštąją mokyklą (...). Dabar jis išeina iš mokyklos, ir atrodo, tarsi jis dėl malonumo mokėsi, negauna taškų, gali tik pasirinkti egzaminą“, – sakė D. Korkus.

Pedagogė pabrėžė, kad lenkų kalbos pamokoms skiriamos penkios akademinės valandos per savaitę. Patys lenkų tautinės mažumos moksleiviai iš esmės laisvai bendrauja tiek lietuvių, tiek lenkų kalbomis. Tad bendruomenė norėtų lenkų kalbos egzaminą prilyginti lietuvių.

Rudaminos Ferdinando Ruščico gimnazijos lenkų kalbos mokytojai sako sveikinantys Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sprendimą atsižvelgti į bendruomenės prašymą padaryti lenkų kalbos egzaminą valstybiniu.

„Mokytojai mano, kad šis pasikeitimas populiarins dalyką. Pagal atnaujintos programos reikalavimus mokiniai turi ugdytis gebėjimus, kurie pravers ne tik egzaminų metu, bet ir kasdieniame gyvenime (suprasti parašytą ar išklausytą tekstą, daryti išvadas, skaityti įvairaus pobūdžio kultūrinius tekstus ir kt.). Galima teigti, kad minėti reikalavimai sutampa su pagrindinėmis kompetencijomis, kurias mokiniai turėtų įgyti mokslų metu“, – teigiama BNS atsiųstame mokyklos pedagogų komentare.

Įstaigos direktorė Žaneta Jankovska sako, kad vis dėlto bendruomenė svarstė apie pereinamąjį laikotarpį, kad ir po 2024-ųjų kurį laiką dar būtų leista laikyti ir mokyklinį lenkų kalbos ir literatūros egzaminą.

„Tas pereinamasis laikotarpis būtų prasmingas“, – sakė direktorė.

Anos jos, jei egzaminas būtų privalomas, tai taip pat galėtų lemti geresnius rezultatus, kadangi moksleiviams būtų daugiau motyvacijos jam ruoštis.

Kaip skelbia Nacionalinė švietimo agentūra, lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros tarpinį patikrinimą vienuoliktokams sudarys trys dalys: klausymo, skaitymo ir teksto kūrimo. Tuo metu valstybinį brandos egzaminą sudarys dvi dalys: testas ir rašto darbas.