Lenkijos prezidento rinkimai gali atnešti pokyčių arba pratęsti įtampą valdžioje

Lenkijos prezidento rinkimai, kurių pirmasis turas vyks šį sekmadienį, gali sustiprinti valdančiųjų centristų pozicijas arba pratęsti jų sudėtingą bendradarbiavimą su konservatyviu prezidentu.

Antrąją penkerių metų kadenciją baigiantis Andrzejus Duda – pagrindinės dešiniojo sparno opozicinės partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) sąjungininkas – nuo 2023 metų, kai į valdžią atėjo centristų premjeras Donaldas Tuskas, aktyviai naudojosi veto teise. 

Nuo tada, kai D. Tuskas atėjo į valdžią, Lenkija sustiprino savo bendradarbiavimą su Europos Sąjunga (ES) ir įtvirtino Varšuvos tvirtą paramą Ukrainai, kuri daugiau nei trejus metus kovoja su Rusijos plataus masto invazija. 

Šiuo metu viešosios nuomonės apklausose pirmauja Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis, kurį remia D. Tusko Pilietinė koalicija (KO). 

Naujausiais duomenimis, jį palaiko 32 proc. apklaustųjų. 

Varšuvos mero pagrindiniu konkurentu laikomas dešiniųjų kandidatas į prezidentus Karolis Nawrockis. Jį remia A. Duda ir PiS,  o apklausų duomenimis, jį palaiko 25 proc. respondentų. 

Balandžio pabaigoje Baltuosiuose rūmuose jis susitiko su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.

Tačiau šį susitikimą Lenkijoje pasmerkė kai kurie valdančiosios partijos politikai, apkaltinę D. Trumpą kišimusi į nacionalinius rinkimus. 

Pagal viešosios nuomonės apklausas, trečią vietą užima 38-erių kraštutinių dešiniųjų kandidatas Slawomiras Mentzenas, kurį remia 14 proc. apklaustųjų.

Jei nė vienas kandidatas gegužės 18 dieną nesurinks bent 50 proc. balsų, birželio 1 dieną vyks antrasis rinkimų turas, kuriame dalyvaus du didžiausio rinkėjų palaikymo sulaukę kandidatai.

Lenkijoje prezidentas  yra ginkluotųjų pajėgų vadas, vadovauja užsienio politikai ir turi teisę teikti ir vetuoti įstatymus.

Ar nesutarimai tarp prezidento ir valdančiųjų tęsis?

Lenkija šiuo metu išgyvena sudėtingą centristinės vyriausybės ir prezidento sąveiką.

A. Duda yra ne kartą vetavęs kai kurias vyriausybės teisėkūros iniciatyvas, be to, jis nesutaria su valdančiąja koalicija dėl Lenkijos teismų sistemos padėties.

„Makrolygiu problema yra Lenkijos vaidmuo geopolitikoje apskritai, o konkrečiau – Europos Sąjungoje“, – sakė Varšuvos universiteto politikos mokslininkė ir valstybinio viešosios nuomonės tyrimų instituto CBOS vadovė Ewa Marciniak.

E. Marciniak naujienų agentūrai AFP teigė, kad prezidento rinkimai nulems, ar nesutarimai tarp valdančiųjų ir šalies vadovo tęsis, ar galiausiai ši tendencija bus nutraukta.

Jei K. Nawrockis laimės rinkimus, jos nuomone, politinė konfrontacija ir poliarizacija tarp valdančiosios partijos ir prezidento tęsis, kaip tai vyksta šiuo metu A. Dudos prezidentavimo laikotarpiu. 

Tuo tarpu R. Trzaskowskio pergalė turėtų palengvinti D. Tusko rinkimų kampanijos metu duotų pažadų įgyvendinimą. 

Šiuo metu kai kurie rinkėjai jaučia nusivylimą D. Tusko vyriausybe, nes ši tik iš dalies įvykdė arba vėluodama vykdo savo pažadus. Tarp nusivylusiųjų – moterų teisių gynėjai, vis dar laukiantys pokyčių griežtuose Lenkijos abortų įstatymuose. 

Antimigracinė dezinformacija

Pagrindinės prezidento rinkimų temos yra saugumas, tarptautiniai santykiai, migracija ir socialinės išmokos šimtams tūkstančių ukrainiečių, kuriuos Lenkija priėmė po to, kai 2022-aisiais Rusija įsiveržė į Ukrainą.

Du pagrindiniai pretendentai nesutaria dėl Lenkijos globalių partnerystės santykių.

K. Nawrockis tvirtina, kad Lenkija turėtų sutelkti dėmesį pirmiausia į Jungtines Valstijas ir NATO, o R. Trzaskowskis pabrėžia ES svarbą. 

Sociologas Stanislawas Mocekas AFP teigė, kad Varšuvos meras pasisako už „euroatlantinės politikos tęsimą, tačiau stiprinant Europos pozicijas tuo atveju, jei JAV įtaka ateinančiais metais žymiai sumažės“.

Jis pridūrė, kad K. Nawrockis yra parodęs nepasitikėjimą Europa, ypač Prancūzija ir Vokietija. 

Dešiniųjų kandidatas paragino įvesti kontrolę prie sienos su Vokietija, kuri, jo teigimu, siunčia nelegalius migrantus į Lenkiją.

Tačiau S. Mentzenas nuėjo dar toliau. Jis pareiškė, kad Varšuva turėtų „sulaikyti vokiečių policijos pareigūnus“, kurie, jo teigimu, palieka migrantus Lenkijos teritorijoje.

Antimigracinė dezinformacija jau kelerius metus klesti Lenkijoje. Šiuo metu šalyje gyvena tūkstančiai ukrainiečių, kurie pabėgo į kaimyninę Lenkiją po to, kai Rusija pradėjo invaziją. 

„Nauja tai, kad dabar tai derinama su antivokiška retorika, kuri maitina antivokiškas ir antieuropines fobijas“, – sakė nepriklausoma socialinės žiniasklaidos ekspertė Anna Mierzynska.