Lenkijos prezidentinius debatus lydėjo sumaištis ir kivirčai

Penktadienio vakarą Lenkijoje vykusius prezidentinius debatus temdė kivirčai ir chaosas, aštuoniems kandidatams susitikus aptarti šaliai svarbių egzistencinių klausimų, įskaitant baimę dėl Rusijos karo Ukrainoje ir susirūpinimą dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo įsipareigojimo užtikrinti Europos saugumą.

Gegužės 18 dieną Lenkija rinks naują prezidentą, o dabartinis šalies vadovas Andrzejus Duda, bebaigiantis antrąją penkerių metų kadenciją, perrinkimo siekti nebegali. Jei nė vienas kandidatas nesurinks bent 50 proc. balsų, birželio 1 dieną vyks antrasis rinkimų turas, kuriame dalyvaus du didžiausio rinkėjų palaikymo sulaukę kandidatai.

Penktadienį vykusios karštos diskusijos išryškino gilų susiskaldymą šioje 38 mln. gyventojų turinčioje šalyje.

Debatai vyko Konskiuose, 32 tūkst. gyventojų turinčiame provincijos miestelyje centrinėje Lenkijoje, kuris laikomas svarbia vieta norint laimėti rinkimus šalyje, kurioje daug konservatyvių rinkėjų gyvena kaimiškose vietovėse.

Chaosas

Vis dėlto debatai atrodė kaip chaotiškas šou be scenarijaus.

Galiausiai iš tikrųjų vyko dveji debatai – pirmieji vyko po atviru dangumi, juos transliavo dvi dešiniosios televizijos, o triukšmingi žiūrovai švilpė ir plūdo jiems nepatinkančius kandidatus. Kairiųjų kandidatė Joanna Senyszyn atvyko pavėlavusi ir prie kitų prisijungė praėjus maždaug 20 minučių nuo renginio pradžios.

Tada kandidatai persikėlė į uždarą studiją, kur vyko debatai, kuriuos transliavo tradiciniai transliuotojai TVN, TVP ir „Polsat“.

Juose atsirado šiek tiek aiškumo. Kandidatų buvo klausiama, ar jie norėtų, kad būtų sugrąžintas privalomas šaukimas į kariuomenę. Pirmaujantys kandidatai atsakė, kad to nenori.

Jų buvo klausiama, ką prezidentas turėtų daryti, kad užtikrintų energetinį stabilumą Lenkijoje, kuri stengiasi išsilaisvinti nuo Rusijos energetikos. Jų atsakymai įvairavo tarp paramos atsinaujinantiems šaltiniams, branduolinei energetikai arba didesniam Lenkijos anglies naudojimui. Tik vienas iš kandidatų teigė pritariantis rusiškos energijos naudojimui.

Iki paskutinės akimirkos nebuvo aišku, ar debatai apskritai įvyks ir kokiu formatu, nes buvo ginčijamasi, kas turėtų dalyvauti debatuose, o kas ne, ir kurioms iš televizijų turėtų būti leista juos transliuoti.

Iš pradžių planuota, kad penktadienio debatuose dalyvaus tik du pagrindiniai kandidatai – liberalusis Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis ir konservatyvusis istorikas Karolis Nawrockis.

Tačiau kiti pretendentai protestavo prieš tokį formatą, sakydami, kad nesąžininga jų neįtraukti. Galiausiai kandidatai atvyko į Konskius ir pareikalavo, kad jie taip pat būtų įtraukti į debatus. Paskutinę akimirką jiems buvo leista dalyvauti.

42 metų K. Nawrockis taip pat protestavo prieš tai, kad debatų negalėjo transliuoti dvi dešiniosios pakraipos televizijos – „TV Republika“ ir „wPolsce24“. Daugelis jo politinės stovyklos narių mano, kad TVN ir TVP yra šališkos jų atžvilgiu.

Du favoritai

53 metų R. Trzaskowskis, priklausantis ministro pirmininko Donaldo Tusko proeuropietiškai partijai, yra laikomas favoritu, o naujausiose apklausose palaikymas jam viršija 30 procentų.

Po jo daugumoje apklausų seka K. Nawrockis, valstybinio istorijos instituto direktorius, kurį remia „Teisė ir teisingumas“ (PiS) – nacionalinė konservatyvi partija, valdžiusi Lenkiją 2015–2023 metais.

Apklausos rodo, kad rinkėjų palaikymas jam šiek tiek viršija 20 procentų.

Tačiau R. Trzaskowskis, kuris dalyvavo tik antruosiuose penktadienio debatuose, negali būti ramus, nes K. Nawrockis gali tikėtis, kad antrajame ture sulauktų paramos iš tų rinkėjų, kurie dabar remia kraštutinių dešiniųjų kandidatą Slawomirą Mentzeną.

S. Mentzenas sulaukė didelio populiarumo, ypač tarp jaunų vyrų, ir tai yra dalis Europoje plintančio kraštutinių dešiniųjų populistų iškilimo.

Atrodė, kad jis net aplenks K. Nawrockį, bet po to, kai paragino panaikinti nemokamą mokslą universitetuose ir pareiškė, kad, jo manymu, abortai turėtų būti uždrausti, net ir tais atvejais, kai nėštumas atsiranda dėl išprievartavimo, jis nukrito į trečią vietą.

S. Mentzenas neprisijungė nė prie vienų debatų, sakydamas, kad nenori dalyvauti „cirke“.

„Apsėstas gėjų“

K. Nawrockis aiškiai siekia pritraukti konservatyvių pažiūrų rinkėjus. Jo kampanija stengiasi pabrėžti R. Trzaskowskio paramą LGBTIQ bendruomenės teisėms, kad diskredituotų jį konservatorių akyse.

Per debatus K. Nawrockis atsinešė mažą vaivorykštės spalvų vėliavėlę ir padėjo ją ant R. Trzaskowskio pakylos, o šis ją nuėmė, sakydamas varžovui: „Esate apsėstas gėjų.“

Vėliau kairiųjų pažiūrų įstatymų leidėja Magdalena Biejat perėjo per sceną, paėmė vėliavėlę ir išdidžiai pasidėjo ją ant savo pakylos.

Lenkija, įsikūrusi rytiniame NATO ir Europos Sąjungos flange, tvirtai remia Kyjivą, tiekia savo sąjungininkui ginklus ir atveria duris Ukrainos pabėgėliams nuo 2022 metų, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

Parlamento pirmininkas Szymonas Holownia atvirai apkaltino kitą kandidatą Maciejų Maciaką, kuris anksčiau per debatus išreiškė paramą pigiai rusiškai energijai, dirbant Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

„Pasakykit man, ar imate pinigus iš Putino, ar tai darote savanoriškai?“ – klausė jis.

Prie nerimo prisideda ir nuogąstavimai, kad D. Trumpas gali išvesti 10 tūkst. amerikiečių karių iš Rytų Europos, o taip pat ir Lenkijos, arba sumažinti JAV paramą NATO.

Anksčiau šią savaitę kai kas Lenkijoje reiškė susirūpinimą Jungtinėms Valstijoms pareiškus, kad perkelia personalą ir karinę įrangą iš Jasionkos netoli Žešuvo – Vakarų ginklų, siunčiamų į Ukrainą, centro.

JAV ir Lenkijos institucijos pabrėžė, kad amerikiečiai paprasčiausiai persikelia į kitas Lenkijos vietas, tačiau netikėtas pranešimas vis dėlto sukėlė susirūpinimą, kad tai gali būti ženklas, jog vėliau bus vykdomi tolesni išvedimai.