Lenkijoje apsipirkinėjome rečiau, bet vietinė prekyba nesuklestėjo

Prieš pandemiją Lenkija lietuviams buvo tapusi, kaip sakoma, prekybos ir pramogų sostine. Į kaimyninę šalį ieškodami pigesnio maisto, drabužių, statybinių ir kitokių prekių, paslaugų bei pramogų tautiečiai plūdo iš visos Lietuvos.

Padidėjo, bet nežymiai

Statistika rodo, kad pernai lietuviai Lenkijoje išleido apie 366 mln. Eur. Tai – didžiausia suma per stebėjimų istoriją. Jei ne pandemija, šiemet, ko gero, būtume išleidę dar daugiau, tačiau uždarytos sienos lietuviams Lenkijoje šiemet leido palikti tik apie 1 mln. Eur. Rodos, tai – džiugi žinia Lietuvos ekonomikai, nes lietuviški pinigai liko Lietuvoje ir ėmė kurti vertę Lietuvai, o ne kuriai kitai šaliai. Iš tiesų sunku pasakyti, kas ir kiek naudos iš to turi. Didieji prekybos tinklai džiaugiasi, kad pasienio teritorijoje esančių prekybos centrų apyvartos, Lenkijai užsidarius, padidėjo, tačiau miesteliuose ir kaimuose veikiančiose nedidelėse maisto prekių parduotuvėse tendencijos kiek kitokios.

Pavyzdžiui, Lietuvos-Lenkijos pasienio teritorijoje veikia penkios UAB „Gulbelė“ tinklui priklausančios parduotuvės: Vištytyje, Gražiškiuose, Kalvarijoje, Bartninkuose ir Sangrūdoje. Anot įmonės Viešųjų ryšių ir marketingo vadybininkės Monikos Būblaitytės, apribojus vykimą iš šalies teritorijos, visuose įmonės padaliniuose netoli Lenkijos, buvo pastebėtas nedidelis apyvartos padidėjimas.

– Pardavimai skirtingose parduotuvėse padidėjo nuo 6 iki 20 proc. Augo mėsos, pieno produktų, žuvies, alkoholio, alaus, įskaitant ir nealkoholinį, paklausa, – vardijo M. Būblaitytė.

Liubave situacija nepakito

Tuo metu Liubave esančios maisto prekių parduotuvės pardavėja Laima Kvedravičienė sakė, kad didesnių klientų srautų, apribojus judėjimą tarp Lietuvos ir Lenkijos, nepastebėjusi. Moters teigimu, parduotuvės klientai yra nuolatiniai. Dažniausiai tai Liubavo ar netoliese esančių gyvenviečių žmonės, kurie galimybių apsipirkti kitur neturi.

– Tie, kurie neišvažiavo į Lenkiją, važiavo galbūt į Kalvariją, Marijampolę ar į kokį kitą didesnį miestą. Pirkėjai, kurie buvo pratę apsipirkti kaimyninėje valstybėje, pas mus, manau, nepersimetė. Pas mus lankosi tie patys žmonės, kuriems reikia kasdienių maisto prekių: kefyro, grietinės, sūrio, dešros, šaldytų produktų. Dabar, prieš šventes, padidėjo silkės, žuvies, mandarinų pardavimai, tačiau tikrai ne milžiniškais kiekiais, – pastebėjo L. Kvedravičienė.

Moteris pasidžiaugė, kad nors klientų nedaug, tačiau visi jie – labai supratingi ir atsakingi. L. Kvedravičienės teigimu, į parduotuvę žmonės ateina dėvėdami kaukes, jei mato, kad viduje yra žmogus, savo eilės palaukia lauke.

– Užuot verkšlenę klientai net sugeba pajuokauti. Matau, kad daug kam dabar sunkus laikas, todėl stengiuosi visus pakalbinti, paklausti, kaip sekasi. Atsakymų būna visokių, bet žmones guodžiu ir raminu sakydama, kad nėra viskas taip blogai. Juk šventes sutiksime sočiai ir šiltai, o su artimaisiais susitiksime kitais metais, – pasakojo Liubavo parduotuvės pardavėja.

Plūdo tik prieš Velykas

Situacija panaši ir parduotuvėje Akmenynuose. Jos šeimininkė Nijolė Naujokienė teigė, kad pirmojo karantino metu prieš Velykas klientų srautai iš tiesų padidėjo, o ir prekių paklausa išaugo. Anot jos, paklausūs tapo alkoholiniai gėrimai, duona, mėsos pusgaminiai, šaldyta produkcija, pieno produktai. Vasarą, sienoms atsidarius, pasak parduotuvės savininkės, darbo tempas tapo įprastas ir toks yra ligi šiol.

– Kol kas nieko neįprasto nepastebime. Klientų srautas tas pats, pirkinių krepšelis irgi – nebent žuvis ir silkė dabar į jį įkrenta dažniau. Prieš šventes visada taip būna – tokia tendencija ne dėl komplikuoto judėjimo į Lenkiją. Galbūt daugiau žmonių užsuks prieš pat šventes: antradienį, trečiadienį. Tam ruošiamės, bet apgulties nesitikime. Šis karantinas kitoks nei pavasarį – galimybių išvykti į Lenkiją buvo. Kam reikėjo ir kas norėjo, matyt, spėjo tuo pasinaudoti, – svarstė parduotuvės šeimininkė.

Nevyksta sąmoningai

Iš tiesų, keista stebėti tokią situaciją, kai prie parduotuvių sutikti pirkėjai sako, kad užsidarius kaimyninės Lenkijos sienoms į vietines krautuves užsukti ėmė dažniau. Pavyzdžiui, Sangrūdoje sutikta Eglė sakė, kad anksčiau, kol nebuvo taikomi įvairūs judėjimo ribojimai ir patikros, apsipirkti į Suvalkus vykdavo kas porą mėnesių.

– Apsirūpindavome atvėsinta mėsa, mėsos pusgaminiais, buitine chemija, įvairiomis buities prekėmis. Žinau, kad buvo ir dabar nemažai galimybių išvažiuoti, tačiau paisydami savo ir kitų saugumo jau kuris laikas apsiperkame Lietuvoje. Kartais – Kalvarijoje, o kartais pakanka ir vietinės parduotuvės. Kaip bebūtų, minties vykti į Lenkiją neatsisakau, tačiau tai, ko gero, nutiks negreitai, gal tik kitais metais, – svarstė Sangrūdos gyventoja.

Akmenynuose su pirkinių krepšeliu sutikta Irma teigė, kad įpročio vykti apsipirkti į Lenkiją niekada neturėjo, todėl apribotas judėjimas į kaimyninę šalį niekaip nepaveikė jos apsipirkimo įpročių.

– Gyvename Marijampolėje, tačiau Akmenynuose turime sodybą. Būdami joje dažnai užsukame į vietinę parduotuvę. Galiu pasakyti, kad daug prekių čia galima įsigyti pigiau nei mieste, o ir asortimentas kitoks, įdomesnis, galima rasti nematytų prekių. Visko, ko reikia, čia visada randu. Nemačiau prasmės važiuoti į Lenkiją kol nebuvo taikomi ribojimai, nematau ir dabar. Kai galvoji, kad perki pigiau, prisiperki to, ko nereikia arba per daug, o paskui, žiūrėk, pasibaigė galiojimas ir produktą reikia mesti lauk, – mintimis dalijosi pašnekovė.