Lenkija: pajėgos pasienyje su Baltarusija sustiprintos dėl priešiškos retorikos ir veiksmų

Lenkijos gynybos ministras šeštadienį pareiškė, kad šalis savo sieną su Baltarusija saugančių karių skaičių padidino tam, kad atgrasytų prorusišką kaimyninę valstybę nuo „destabilizuojančių“ veiksmų.

Mariuszas Blaszczakas (Marjušas Blaščakas) Lenkijos rytuose esančiame Jarylovkoje kaime susitiko su kai kuriais iš karių, neseniai dislokuotų netoli sienos su Baltarusija.

Jis tvirtino, kad padidintas pajėgų skaičius pasienyje yra tik atgrasymo priemonė, o ne priešiškas veiksmas, kaip teigia Minskas ir Maskva.

„Nėra jokių abejonių, kad Baltarusijos režimas bendradarbiauja su Kremliumi ir kad išpuoliais Lenkijos pasienyje siekiama destabilizuoti mūsų šalį“, – sakė M. Blaszczakas.

Praėjusią savaitę du Baltarusijos kariniai sraigtasparniai buvo trumpam įskridę į Lenkijos oro erdvę ir Varšuva tai pavadino sąmoninga provokacija. 

Be to, viena Baltarusijos provyriausybinė grupė neseniai pareiškė, kad Lenkijos politikai, remiantys Ukrainą jos kare prieš Rusijos agresiją, „savo veiksmais ir retorika kursto karo ugnį“ ir „veikia skatinami šovinizmo šėlsmo“.

M. Blaszczakas pareiškė, kad Baltarusijos veiksmai „kelia grėsmę mūsų saugumui“ ir todėl Lenkija stiprina savo „atgrasymo potencialą“.

Šią savaitę jis pranešė, kad pasienyje su Baltarusija bus dislokuota iki 10 tūkst. Lenkijos kariuomenės ir teritorinės gynybos karių. Dalis jų tiesiogiai rems pasienio apsaugos tarnybą ir patruliuos, kiti bus rezerve.

Lenkijos valdančioji konservatorių partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) spalio 15 dieną vyksiančiuose parlamento rinkimuose sieks beprecedentės trečios kadencijos ir, vykstant įnirtingai kampanijai, bando parodyti, kad rimtai rūpinasi šalies saugumu. 

Vyriausybė už milijardus JAV dolerių perka karinę įrangą ir ginklus, be kita ko, iš JAV ir Pietų Korėjos.

Tuo tarpu pareigūnai Maskvoje nuolat reiškia nepagrįstus kaltinimus, neva Lenkija ketina aneksuoti vakarinius Ukrainos regionus, o analitikai sako, kad Lenkija dėl savo paramos Ukrainai ir dėl to, kad per Lenkiją keliauja į Ukrainą siunčiama Vakarų karinė įranga, yra tapusi „kolektyvinio Rusijos priešo“ įsikūnijimu.

Kremliaus „pagrindinis tikslas – sukiršinti Varšuvą, kad ši sumažintų karinę paramą Ukrainai, ir priversti Lenkijos politikus tylėti bei bijoti Rusijos ir Baltarusijos provokacijų“, – naujienų agentūrai AP sakė Baltarusijos nepriklausomas analitikas Valerijus Karbalevičius.

„Kremlius didina neapykantą Lenkijai ir kelia kartelę, tikėdamasis, kad priešininkas išsigąs, atsitrauks arba reaguos kitaip, – sakė V. Karbalevičius. – Maskvai labai nepatinka, kad būtent Lenkija primygtinai reikalauja naujų sankcijų, pasisako už Kijevą ir aktyviai remia Ukrainos stojimą į ES ir NATO.“

Tuo tarpu Lenkija taip pat yra susirūpinusi dėl su Rusija susijusių samdinių buvimo Baltarusijoje ir dėl Artimųjų Rytų bei Afrikos migrantų, bandančių nelegaliai patekti į šalį iš Baltarusijos.

Lenkija ir kitos rytinio NATO flango šalys kaltina Baltarusijos autoritarinį prezidentą Aliaksandrą Lukašenką vykdant vadinamąjį hibridinį karą ir gabenant migrantus prie sienos siekiant sukelti nestabilumą Vakaruose.