Lenkai renka prezidentą: dvi šalies ateities vizijos

Lenkai sekmadienį renka prezidentą iš dviejų kandidatų, kurių pozicijos svarbiais klausimais skiriasi kardinaliai: vienas teikia pirmenybę Vašingtonui, kitas – Briuseliui, jiedu nesutaria dėl prieštaringai vertinamos teismų sistemos reformos.

Antrajame prezidento rinkimų ture dabartinis prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda), kurį palaiko valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), varžosi su Rafalu Trzaskowskiu (Rafalu Tšaskovskiu) iš liberalios opozicinės partijos „Pilietinė platforma“ (PO).

Apžvelgiame 48-erių politikų pagrindinius požiūrių skirtumus užsienio politikos, saugumo ir konstitucijos klausimais.

Užsienio politika

Per savo penkerių metų kadenciją A. Duda pirmenybę teikė santykiams su Jungtinėmis Valstijomis, ypač su prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu), o ne ryšiams su Europos Sąjunga.

A. Duda yra sakęs, kad santykiai su Vašingtonu yra svarbiausi jo šaliai. ES, į kurią Lenkija įstojo 2004 metais, jis yra pavadinęs „įsivaizduojama bendrija, iš kurios turime mažai naudos“.

Likus vos keturioms dienoms iki Lenkijos prezidento rinkimų pirmojo rato, A. Duda apsilankė Vašingtone ir tapo pirmuoju užsienio lyderiu, pabuvojusiu Baltuosiuose rūmuose nuo koronaviruso pandemijos pradžios.

D. Trumpas pagyrė Lenkijos lyderį, kad šis „puikiai dirba“.

Tuo tarpu R. Trzaskowskis yra žinomas kaip eurofilas, dirbęs Briuselyje ir ėjęs Europos reikalų ministro pareigas.

Dabartinis Varšuvos meras kritikuoja Lenkijos santykių su Briuseliu „sužlugdymą“ prezidentaujant A. Dudai ir žada „atkurti Lenkijos poziciją ES“.

Paklaustas, kurią užsienio valstybę aplankytų pirmiausia, jei būtų išrinktas prezidentu, jis sakė, kad pirmiausia pakviestų Prancūzijos ir Vokietijos vadovus į Lenkiją.

Saugumas

Per visą A. Dudos prezidentavimo laiką Lenkija teikia pirmenybę ginkluotės pirkimui iš JAV. Šalis įsigijo amerikietiškų naikintuvų „F-35“, raketų „Patriot“ ir sraigtasparnių „Black Hawk“.

Be to, Varšuva nutraukė sutartį dėl sraigtasparnių įsigijimo su „Airbus Helicopters“. Toks žingsnis pakenkė šalies santykiams su Prancūzija.

R. Trzaskowskis teigia, kad A. Dudai prezidentaujant Lenkijos ginkluotųjų pajėgų modernizavimas buvo įšaldytas, ir kritikuoja, jo žodžiais tariant, valymus kariuomenėje.

Jis pažadėjo atlikti „nacionalinio saugumo auditą“.

Abu kandidatai yra už JAV ir NATO pajėgų buvimą Lenkijoje, laikomą svarbiu Rusijos atgrasymo veiksniu.

Abu žada iki 2030 metų padidinti gynybos išlaidas iki 2,5 procento bendrojo vidaus produkto (BVP) – daugiau nei NATO reikalaujamas minimalus 2 proc. BVP rodiklis.

Be to, abu tvirtai remia Europos sankcijas Rusijai, įvestas po 2014 metų Krymo aneksijos.

Konstitucija

Lenkijos teismų sistemos reformas, kurias palaiko A. Duda ir valdančioji partija, griežtai kritikuoja šalies opozicija ir ES, teigiančios, kad šios reformos prieštarauja ir konstitucijai, ir europietiškiems standartams.

Europos Komisijos viceprezidentė Vera Jourova šių metų pradžioje pavadino šias reformas „griovimu“.

Nuo 2017 metų Briuselis pradėjo kelias pažeidimų procedūras dėl reformų, kurios, pasak A. Dudos, yra gyvybiškai svarbios kovojant su korupcija ir buvusių komunistų pareigūnų įtaka Lenkijos teisingumo sistemai.

R. Trzaskowskis tvirtina, kad A. Dudai prezidentaujant „ardoma valstybė, griaunamos valstybinės institucijos ir paminama konstitucija“.

Jis pažadėjo vykdyti Europos Teisingumo Teismo sprendimus dėl šių reformų.

Prezidento rinkimų kampanijos metu A. Duda taip pat ėmėsi prieš gėjus nukreiptos retorikos ir vaizdavo save tradicinių katalikiškų šeimos vertybių gynėju. Prezidentas „LGBT ideologiją“ palygino su naujo pavidalo komunistiniu indoktrinavimu.

Jo varžovas Varšuvos meras savo ruožtu sako palaikąs gėjų teises ir teigia, kad pritartų tos pačios lyties asmenų civilinei partnerystei, nors, kaip ir A. Duda, nepritaria tam, kad homoseksualų poroms būtų leista įvaikinti.

BNS