Lenkai pirmieji Europoje pasuko drąsiu keliu: paauglius mokys kaip naudotis ginklais

Kol didžioji dalis Europos skeptiškai vertina galimybę mokyti civilius naudotis ginklais, kaimynė Lenkija į švietimo programą įtraukė praktinį ginklų naudojimo pradžiamokslį 13–15 metų moksleiviams. Numatyta, kad vaikai gynybos ir šaudymo mokysis kartą per savaitę, pasitelkiant lazerinius ginklus ir simuliacijas.

Lenkijos naujienų portalo „Gazeta Wyborcza“ žurnalistas Michael Kokot pasakoja, kad pirminis užsidegimas šia idėja kiek prigeso, tačiau palaipsniui šaudymo pamokos diegiamos švietimo įstaigose. Ketvirtame pagal dydį Lenkijos mieste Vroclave jau įrengtos keturios virtualios aikštelės, kurios leidžia moksleiviams saugiai simuliuoti realias šaudymo situacijas ir įgyti praktinių įgūdžių kritinėms situacijoms spręsti. 

Naudojimosi ginklais įgūdžių programa yra dalis naujojo ugdymo modulio, kuriame praktiniai užsiėmimai susiję su ginkluotės valdymu, siekia ne tik išplėsti moksleivių žinias apie šiuolaikinių saugumo iššūkių aktualijas, bet ir suteikti praktinių įgūdžių, atsižvelgiant į nuolat besikeičiančias geopolitines aplinkybes. Miesto valdžia pabrėžia, kad šis sprendimas – ne paprastas technologinis atnaujinimas, o svarbi investicija į jaunimo saugumo ugdymą ir atsakingo pilietiškumo stiprinimą, padedanti kurti geriau pasirengusią ateities kartą.

Lietuvoje planų įvesti kassavaitines imitacinio šaudymo pamokas kol kas nėra. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) Eltai teigė, kad atidžiai stebima situacija ir tendencijos kitose Europos švietimo sistemose ir esant poreikiui sprendimai būtų svarstomi. 

Lietuvoje – sprendimus riboja tarptautiniai įsipareigojimai

ŠMSM duomenimis, su panašiomis pilietiškumo ir saugumo temomis mokiniai Lietuvoje intensyviausiai susipažįsta būdami 9 klasėje. 

„Jie dalyvauja Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kurso užsiėmimuose. Šio kurso programą, startavusią 2022 metais, parengė Krašto apsaugos ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Šaulių sąjunga. 9–10 klasėse privalomas Pilietiškumo pagrindų dalykas, skiriama po 1 pamoką per savaitę. Svarbią pilietiškumo ugdymo dalyko dalį sudaro nacionalinis saugumas ir medijų raštingumas, kuris taip pat yra esminė nacionalinio saugumo dalis“, – teigia ministerijos atstovai.

Visgi praktinių įgūdžių įgijimui skiriamos trys dienos iš viso mokymosi kurso. Šios dalies įgyvendinimu, pasak ŠMSM, užsiima Šaulių sąjunga.

„Tris dienas organizuojamas Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas nuo 2024 metų rugsėjo tapo privalomas visiems Lietuvos devintokams. Šiais mokslo metais kurse turi dalyvauti visi 30 886 devintos klasės mokiniai. Kursas skirtas gerinti mokinių žinias apie nacionalinį saugumą, piliečių vaidmenį valstybės gynyboje, suteikti praktinių įgūdžių. Per tris kurso dienas mokiniai mokosi išgyvenimo lauko sąlygomis, kaip tinkamai elgtis ir išvengti pavojaus gyvybei ir sveikatai ekstremalių situacijų atveju, kaip suteikti pirmąją pagalbą, ir kt.“, – Eltai atskleidžia pašnekovai.

Visgi, KAM specialistai atkreipia dėmesį, kad negalime pernelyg drąsiai keisti programų, susijusių su gynybos temomis. Lietuvą riboja tarptautiniai įsipareigojimai.

„Karybos ir karinių įgūdžių populiarinimą tarp nepilnamečių asmenų riboja tarptautiniai Lietuvos įsipareigojimai. Lietuvos moksleiviai su pilietiškumo ir patriotiškumo nuostatomis susipažįsta mokyklose Pilietiškumo pagrindų bei Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos pamokų metu“, – atkreipia dėmesį Ministerija.

Skatina asmeninį domėjimąsi

KAM pažymi, kad Lietuvos jaunuoliams sukuriamos papildomos galimybės domėtis gynyba ir krašto apsauga.

„Su pasirengimu valstybės gynybai ir pilietiniam pasipriešinimui moksleiviai taip pat gali susipažinti mokantis kadetų ugdymą vykdančiose Lietuvos mokyklose ir dalyvaujant Lietuvos šaulių sąjungos jaunųjų šaulių būrelių veiklose“,– teigia specialistai.

Pasirinkimo galimybę pastebi iš ŠMSM atstovai, mat būdami III-IV gimnazijos klasėje mokiniai gali pasirinkti Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos bendrąją programą. Anot specialisitų, joje išskirtos trys sritys: pagrindines grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui, Lietuvos nacionalinio saugumo ir gynybos sistema, praktinės žinios ir įgūdžiai, stiprinantys atsparumą ir gebėjimą veikti ekstremaliose situacijose ir karo atveju.

„Mokiniai ne tik tyrinėja grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui, krizių ir karo eigą bei pasekmes, bet ir lankosi nacionalinio saugumo ir gynybos sistemos institucijose, įgyja praktinių žinių ir įgūdžių. Mokiniai savanoriškai gali įsitraukti ir į skautų ar Šaulių sąjungos veiklą. O tie, kurie nusprendžia savo būsimą profesiją susieti su karyba, gali pasirinkti mokytis kadetų mokyklose“, – Eltai pasakoja ŠMSM. 

Pažymimas tarpinstitucinis bendradarbiavimas

Pernai ŠMSM, bendradarbiaudama su KAM, parengė nacionalinę Kadetų ugdymo programą. Tarp krašto apsaugos sistemai svarbių priemonių – ministerijų bei Šaulių sąjungos sprendimas kviesti mokinius įgyti naujų valstybės gynybai svarbių kompetencijų, pavyzdžiui, bepiločių orlaivių valdymo, taip pat stiprinti Lietuvos kadetų mokyklų veiklą bei į kitus miestus sėkmingai plėsti Lietuvos karo akademijos įgyvendinamą Jaunojo kariūno-lyderio programą. 

Glaudus švietimo sistemos ir krašto apsaugos specialistų bendradarbiavimas stebimas ir Danijoje. Čia, keliose gimnazijose, moksleiviams įvestas karinio pasirengimo kursas, sukėlęs daug diskusijų ir kol kas veikiantis tik bandymo principu.

Danijos portalo „Foljeton“ žurnalistų teigimu, kurso programoje teoriniai užsiėmimai apima karinės istorijos, geopolitikos, strateginio mąstymo ir saugumo politikos pagrindus, o praktiniai užsiėmimai – vedami kariuomenės ekspertų – vyksta seminarų, simuliacinių pratybų bei interaktyvių diskusijų pavidalu. 

„Ši programa suteikia mokiniams unikalią galimybę įgyti realų vaizdą apie globalius iššūkius ir plėtoti praktinius įgūdžius, kurie bus vertingi tiek tolimesnėse studijose, tiek profesinėje veikloje“, – teigė vienos iš programą taikančių mokyklų atstovas.

Šis turinys parengtas Elta, dalyvaujančios Europos iniciatyvoje PULSE, kuria yra palaikomas tarptautinis žurnalistų bendradarbiavimas. Prie straipsnio prisidėjo Lenkijos naujienų portalo „Gazeta Wyborzca“ žurnalistas Michal Kokot ir Danijos naujienų portalas „Foljeton“.