Lengvų plastiko maišelių naudojimas prekybos centruose sumažėjo iki 2,5 karto

Lietuvos prekybos centruose lengvųjų plastiko maišelių naudojimas nuo 2023 metų vidurio, kai jie buvo apmokestinti, sumažėjo iki pustrečio karto.

Pasak prekybos tinklų, pirkėjai juos ėmė naudoti racionaliau, dažnai atsineša savo daugkartinius maišelius arba naudoja draugiškus aplinkai.

Nevyriausybinės organizacijos „Žiedinė ekonomika“ vadovas Domantas Tracevičius sako, kad Lietuva juda draugiška aplinkai linkme, nors ir lėtai.

„Lietuva gali laikyti save prie tų labiau pažengusių valstybių, kurios sumažino (plastiko maišelių naudojimą – BNS) – prieš tai statistika buvo negailestinga“, – BNS teigė „Žiedinės ekonomikos“ vadovas.

Vis dėlto, anot jo, prekybos tinklai turėtų labiau prisidėti mažinant taršą plastiko pakuotėmis.

„Dabar tiesiog pardavėjams yra patogiausias būdas dėti į vienkartinį. Tai vienas iš jų (Europos Sąjunga pakuočių reglamentų – BNS) – aš dabar bijau sumeluoti – numato apie 30 proc. jų pakeisti daugkartinėmis per ateinančius 10 metų“, – sakė D. Tracevičius.

Pasak jo, siekiant dar labiau sumažinti plastikinių maišelių vartojimą vertėtų juos branginti iki 25 centų, kaip tai daroma Airijoje, ir surinktus pinigus investuoti į ekologinį švietimą, ypač vaikų, kurių įpročius formuoti lengviau.

„Rasti būdų, kaip juos apmokestinti didesniu tarifu ir tada tuos pinigus panaudoti labai protingai – ne kad juos pasiimtų prekybos centrai, ne į biudžetą, bet grynai išleisti skatinant daugkartinių pakuočių naudojimą“, – pažymėjo D. Tracevičius.

Maišeliai apmokestinti vienu centu nuo 2023 metų liepos, siekiant sumažinti plastiko sunaudojimą.

Anot „Žiedinės ekonomikos“ vadovo, daliai žmonių mokėti už plastiko maišelį tapo tiesiog nepriimtina.

„Nemažas tų maišelių naudotojas buvo žmonės, kurie pasiima jų labai daug, nes dykai yra ir naudoja bet kur – galbūt būtent tokių pažabojimas ir leido reikšmingai sumažinti (jų naudojimą – BNS)“, – tikino D. Tracevičius.

Pirkėjai juos ėmė naudoti racionaliau

Viename didžiausių prekybos tinklų „Maxima“ šių maišelių naudojimas šiemet pirmąjį pusmetį, palygint su pernai tuo pat laiku, sumažėjo 2,5 karto, „Iki“ tinkle – 2,4 karto.

Anot „Maximos“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento direktorės Indrės Trakimaitės-Šeškuvienės, maišelių nuolat mažėjo – 2023 metų sausį-birželį tinklo parduotuvėse buvo sunaudota 94,7 mln., pernai tuo pat laiku – 43,5 mln., o šiemet – 36,5 mln. maišelių.

„Kai labai lengvi plastikiniai maišeliai parduotuvėse buvo nemokami, pirkėjai buvo įpratę į juos dėti daugybę prekių, kurių nereikia papildomai apsaugoti. Pavyzdžiui, sūrelius, jogurtų indelius, sviesto pakelius, bananų kekę ir panašiai. Apmokestinus maišelius net ir simboline kaina pirkėjai juos ėmė naudoti racionaliau“, – pranešime sakė „Maximos“ atstovė.

Anot I. Trakimaitės-Šeškuvienės, vartotojų įpročiai keičiasi – dalis pirkėjų dažniau persvarsto, ar jiems reikia vienkartinio maišelio, atsineša savo arba naudoja draugiškus aplinkai.

Tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė BNS pasakojo, jog dabar vartotojai, perkantys, pavyzdžiui vieną vaisių, išvis maišelio neima, taip pat dažniau naudoja daugkartinius maišelius.

„Pagrindinis jų (daugkartinių maišelių – BNS) pirkimo bumas buvo būtent tada, kada tik prasidėjo pokytis, pirmą mėnesį. Vėliau, natūralu, kad žmonės juos jau įsigijo, tai kaip ir naujų pirkt nebereikia. Tačiau, ką mes pastebime, kad to daugkartinio maišelio naudojimo tendencija, ji nėra vien tiktai vaisiams, daržovėms, bet ir patiems pirkiniams“, – BNS aiškino „Iki“ atstovė.

Prekybos tinklo „Norfa“ atstovas Darius Ryliškis BNS sakė, jog tinklo parduotuvėse plonųjų maišelių naudojimas per dvejus metus sumažėjo apie 40 proc.

Anot jo, kai kurie žmonės gudrauja ir popierinius maišelius naudoja ne pagal paskirtį – tuomet kasininkės turi teisę juos apmokestinti vienu centu, tačiau jis pažymi, jog tokie atvejai nedažni. 

„Lidl“ atstovė Lina Skersytė-Pulkovskė BNS teigė, jog po pirmųjų metų maišelių naudojimas sumažėjo taip pat 40 proc. – juos naudojo tik vienas iš keturių pirkėjų, o šiais metais – tik vienas iš penkių.

„Rimi“ rinkodaros ir viešųjų ryšių skyriaus vadovė Dalia Čenkienė BNS pranešė, jog maišelių per dvejus metus sumažėjo 7 procentais.

Pasak jos, tinkle plastiko maišeliai yra su brūkšniniu kodu, tad jie automatiškai nuskaičiuojami: „Kad pirkėjui nereiktų dėti papildomų pastangų galvojant, ar susimokėjau, nesusimokėjau.“

Pasak prekybos tinklų atstovų, plastiko maišeliai yra nemokami įsigyjant šviežią mėsą, žuvį ir jų gaminius. 

Plastiko maišeliams suirti reikia dešimtmečių

„Žiedinės ekonomikos“ vadovas D. Tracevičius BNS sakė, jog plastiko maišeliams ir pakuotėms gamtoje, ypač vandens telkiniuose, suirti reikia daugelio dešimtmečių, irdami jie virsta mikroplastiku, kuris gali tapti mitybos grandinės dalimi ir galiausiai pasiekti žmogaus organizmą.

„Jeigu tai yra Lietuvos miško gamta, tai yra labai menkas (patekimas į maisto grandinę - BNS), bet jeigu tai patenka į vandenį, tai yra daug lengvesnis. Kaip rodo tyrimai, šalyse, kur yra didelė tarša, mikroplastikas yra randamas būtent žuvų sudėtyje“, – BNS sakė D. Tracevičius.

Anot jo, plastiko maišelių gamyba vyksta svetur, ji nesukuria jokios pridėtinės vertės Lietuvoje, skirtingai nei daugkartinių pakuočių gamyba. 

„Vienkartiniai plastikiniai maišeliai yra iš esmės naftos produktas, kuri išgaunama kažkur, transportuojama, perdirbama ir pridėtinės vertės tai nesukuria, bet perėjimas prie daugkartinių pakuočių sistemų reiškia, kad kažkas tas pakuotes plauna, naudoja, transportuoja – tai yra vietos ekonomikos įgalinimas, įdarbinimas. Tai reiškia, kad atsiranda daugiau darbo vietų Lietuvoje“, – BNS aiškino „Žiedinės ekonomikos“ vadovas.

Nevyriausybinės organizacijos vadovas pažymi, jog net ir popieriniai maišeliai kenkia klimatui.

„Popierinis, pamestas gamtoje, jeigu jis neturi to plastikinio langelio ar vidus nepadengtas plastiku, tai jisai degraduos ir kelių metų bėgyje nebus reikšmingo neigiamo poveikio. (...) Bet žaliavų naudojimo, energijos naudojimo prasme popieriniai irgi turi reikšmingą poveikį klimatui“, – tikino D. Tracevičius.

„Eurostat“ duomenimis, prieš apmokestinant plastiko maišelius pagal jų suvartojimą Lietuva buvo lyderė tarp Europos Sąjungos (ES) šalių – 2022 metais vienam gyventojui teko beveik 250 vienetų, o Latvijoje ir Čekijoje – apie 200 vienetų, kai ES vidurkis siekė 66,6 vieneto.