Leliūnų globos namuose jau kvepia Kalėdomis

Leliūnų socialinės globos namuose gyvena 28 gyventojai – ne kiekvienas iš jų nors per šventes turi kur sugrįžti, ne visus aplanko artimieji ir giminės, tad šios įstaigos darbuotojai jau maždaug prieš mėnesį pasistengė, kad kalėdinė dvasia pasibelstų į kiekvieno širdį jau anksčiau.

Įvairūs papuošimai, žaliaskarė ir neseniai aplankęs ankstyvas Kalėdų senelis primena, kad didžiausia metų šventė – nebe už kalnų. Ir vėl visi, kaip viena didelė šeima, susės prie stalo bendrai maldai ir dalinsis kalėdaičiu.

Puošiasi patys

Baigiantis metams šios įstaigos vadovė Irma Grižienė prisiminė nuveiktus darbus, kuriais gali didžiuotis visi čia dirbantys ir gyvenantys: keitėsi ne tik aplinka, bet ir Leliūnų socialinės globos namų (Utenos r.) vidus. Direktorė vardijo, kad įstaiga įsigijo automobilį, skirtą vežioti neįgaliuosius asmenis, atnaujino salę, sutvarkė san. mazgus, pasikeitė ir sodas, įrengtas basų kojų takas, pakeliamos lysvės ar pasistatytas šiltnamis. Čia gyvenantys dar pakankamai fiziškai stiprūs žmonės šiltuoju metų laiku noriai ravi daržą ar puoselėja gėlynus. „Turime ir triušį, kuris yra tikras mūsų gyventojų džiaugsmas. Kiekvienais metais kažkuo atsinaujiname. Daug dėmesio skiriame įvairiems terapiniams užsiėmimams. Tiek judesio terapijos, tiek kaniterapijos žmonėms labai naudingos: juk kiekvienas anksčiau kažką augino, tad jie dalijasi savo prisiminimais. Gyvūnėliai teikia šilumą, o slaugomiems ligoniams suteikia labai gerą emociją“, – pasakojo I. Grižienė.

Artėjančių švenčių planavimas, anot pašnekovės, prasideda jau lapkričio mėnesį: atidarius dirbtuvėles prasideda tikras šv. Kalėdų laukimas ir ruošimasis. „Gaminame savo žaisliukus ir jais dabiname savo įstaigą. Dalyvavome ir pirmosios šalies ponios D. Nausėdienės organizuotoje tradicija tapusioje kalėdinių žaisliukų kūrimo akcijoje. Pagaminę nykštukus salėje rengiamės puošti eglę, kuri per šventes suburs mūsų bendruomenę“, – pasakojo direktorė.

Kūčių dieną įstaigos gyventojai, susirinkę bendrai maldai, dalijasi prisiminimais, kurie kiekvienam yra labai svarbūs.

Virtuvėlėje darbuotojų paruošiamas Kūčių stalas būna įvairus – netrūksta lietuviškų tradicinių patiekalų, meduolių, pyragų.

Kiekvieną mėnesį, anot vadovės, gyventojai patys išreiškia norą kažką patys pasigaminti: kepa ir obuolių pyragus, vasarą lauke pasičirškina mėsytės, o štai visai neseniai susibūrė visi draugėn skusti, tarkuoti bulvių ir virti cepelinų.

„Metai prabėga labai greitai, tad švenčių laukimas mūsų įstaigoje yra malonus ir šiltas. Tarpušventis mūsų gyventojams irgi yra ypatingas – jiems dalijamos dovanėlės, kurias skiria visa Leliūnų seniūnijos bendruomenė“, – teigė vadovė, pridūrusi, kad gyventojams yra svarbiausia ne dovanėlės, jiems labai svarbu, kad kažkas iš artimųjų ateitų ir aplankytų. Retas kuris turi galimybę išvažiuoti pas giminaičius. Jeigu daliai žmonių nesiseka patiems pagaminti žaisliukų dėl sutrikusios smulkiosios motorikos, jie pasėdi kartu, pabendrauja, pasidžiaugia. Žinoma, jiems svarbiausias švenčių momentas – artimųjų laukimas ir jų atvykimas. Artimiausi žmonės, kaimynai, giminaičiai aplanko beveik visus gyventojus, išskyrus vieną gyventoją. Jo neaplanko niekas“, – apgailestavo I. Grižienė.

Nepamiršta aplankyti

Ji pasakojo, kad nauji gyventojai adaptuojasi sunkiau, jiems paprasčiausiai reikia laiko. „Namų ilgesys jiems išlieka visą laiką. Su jais daug kalbamės, turime individualius pokalbius, jie noriai dalijasi prisiminimais. Yra ir tokių atvejų, kai vienas mūsų gyventojas paprašė nuvežti aplankyti jo sūnaus, kiti paprašo padėti nuvažiuoti aplankyti šeimos kapus. Paprastai daugelis gyventojų nebeturi kur nuvykti, nes nebeturi nei namų, nei artimųjų“, – sakė pašnekovė.

Ji pasidžiaugė, kad gyventojai kalėdinių dovanėlių sulaukia ne tik iš šios įstaigos, iš Leliūnų seniūnijos bendruomenės, bet ir baikerių motoklubo „Ugnies ratas“. Motociklininkai kasmet atveža tiek įstaigos buičiai reikalingų priemonių, higienos reikmenų ir šiltų drabužių gyventojams.

Ankstesniais metais su kalėdinėmis dovanomis atvykdavo ir sodybą Utenos rajone turintis buvęs diplomatas, buvęs užsienio reikalų ministras ir Lietuvos ambasadorius JAV ir Maskvoje Vygaudas Ušackas, tačiau pandeminis laikotarpis daug ką pakoregavo – vienus garbius svečius pakeitė kiti. Leliūnų socialinės globos namų vadovė I. Grižienė sakė esanti dėkinga Vytautui Valiušiui, padovanojusiam per pusšimtį molinių dubenėlių, kuriais šiemet papuoš Kūčių stalą. Neabejingi čia gyvenantiems ir leliūniškiai, kurie atveža moliūgų obuolių ar lietuviško medaus.

Prisiminė vaikystę

Vienerius metus Leliūnuose gyvenanti Vanda Babachina pasakojo, kad prisidėti prie švenčių ruošimo ji galinti menkai. „Kaip ir visi – laukiame švenčių. Gaminome žaisliukus. Man visa tai labai malonu prisiminti“, – džiaugėsi anksčiau Vyžuonose gyvenusi senjorė. Moteris guodėsi, kad gyventi pas anūkę jai buvę išties sunku: ji išeina į darbą, o senolei tenka vienai būti namuose. 71 metų sulaukusi močiutė buvo tvirtai nusprendusi, kad jai reikia nuolatinės priežiūros, tad pasirinko Leliūnų socialinės globos namus. Per šventes niekur važiuoti nesirengianti V. Babachina pasidžiaugė, kad šiemet Kalėdas pasitiks čia, kur gyvena ir kiti panašaus likimo žmonės.

Kitoje palatoje lovoje įsitaisiusi Danutė Eleonora Šaltenytė atvyko iš Pakalnių (Leliūnų sen.) ir čia gyvena maždaug vienerius metus. Moteris dalijosi prisiminimais, kaip prieš Kūčias kartu su savo mama kepdavo šližikus ir bandeles, vadinamas babkomis. „Kai prie stalo susėsdavo visa šeima, dalindavomės babką lygiomis dalimis. Puošdavome ir savo namus, jų aplinką. Kai buvau jauna, puošdavau mažą eglutę kambaryje, mamytė padėdavo dovanėlių, o lemputes ant eglutės uždegdavome tik tada, kai susėsdavome prie Kūčių stalo“, – brangiais prisiminimais dalijosi gyventoja.