Lėktuvas apvogtųjų nelaukia, arba Kaip elgtis, jei apvogė užsienyje

„Pakirto kojas – supratau, kad pavogė. Ten buvo piniginė su mano dokumentais, dukros pasas, pinigai“, – dar ir šiandien Paryžiuje patirtą stresą mena šiaulietė Justė. Kita šiaulietė Gintarė, kuri buvo apvogta Genujoje, neslepia – puolė į ašaras. Juk nei dokumento, nei pinigų, o skrydis į Lietuvą už poros dienų. Kaip elgtis, jei buvote apvogti užsienyje, ir kas gali pagelbėti?

Užprogramuota nelaimė

Šiaulietė interjero dizainerė Justė Porakė su šeima – vyru ir dviem dukromis – rudenį išvyko į turistų itin mėgstamą Paryžių. Aplankę Didžiąją arką, Disneilendą, Eifelio bokštą ir kitus garsius objektus, pasigėrėję gražiais vaizdais, pasimėgavę skaniu maistu, nusprendė užsukti į labai išgirtą vietą – kepyklėlę „Ladurée“, garsėjančią savo makarunais, pyragaičiais iš migdolų miltų.

Eilė, norint prisėsti prie staliuko, buvo itin ilga, todėl šeima nusprendė pasiimti skanėstų išsinešti. Visgi padavėja pasiūlė staliuką. „Sakė, kad atsilaisvino vieta. Buvome pavargę nuo vaikščiojimo, norėjome ramiai atsigerti kavos ir suvalgyti pyragaičių“, – prisimena Justė. Padavėjos laukė ilgai, užsisakyto maisto – taip pat. Pasmaguriavusi moteris paprašė sąskaitos ir nuėjo į tualetą, pasiėmusi tik telefoną. „Turiu fobiją užstrigti tualete – visada nešuosi telefoną“, – prisipažįsta.

Grįžusi pašnekovė nustėro – neberado savo rankinės, kuri buvo palikta ant kėdės atlošo, po paltu. „Pakirto kojas – supratau, kad pavogė. Ten buvo piniginė su mano dokumentais, dukros pasas, pinigai“, – dalijasi moteris. Šeima puolė klausinėti padavėjų, apsaugos, gal jie matė, gal gali peržiūrėti vaizdo kamerų įrašus, tačiau sulaukė neigiamo atsakymo. „Saugojau rankinę, vaikščiojau ją apsikabinusi ir vaikams liepiau daiktus saugoti, o tokioje vietoje, kur tikrai visi atrodė padorūs, apvogė, – kalba interjero dizainerė. – Personalas dar įdėjo mums tų makarunų, kad labai neliūdėtume.“

Laimei, Justė prisiminė prieš kelionę į Prancūziją į piniginę įsidėjusi „Airtag“ išmanųjį ieškiklį. „Man padovanojo ir pusę metų gulėjo ant stalo. Prieš kelionę pagalvojau jį įsidėti į piniginę. Gal kaip kokia ragana užprogramavau nelaimę“, – dabar juokiasi pašnekovė. Naudojant tokį monetos dydžio įrenginį, telefone galima matyti jo buvimo vietą ir surasti. „Puoliau žiūrėti, kur jis... Rodė lauke, lėkėme, tačiau supratome, kad šansų pagauti vagį nėra, taigi, keliavome į policijos komisariatą“, – prisimena šiaulietė.

Paliko pinigų

Užregistravo įvykį. „Labai ramiai reagavo – ten turbūt kasdienybė tokie atvejai“, – pastebi moteris. Užpildę dokumentus, pavargę grįžo į viešbutį – dar turėjo vieną dieną iki skrydžio namo. Kitą rytą lėkė į Lietuvos ambasadą darytis laikinųjų pasų. Pakeliui viena dukra gavo žinutę per feisbuką, kad mergina, bėgiodama prie upės, rado kitos dukros pasą ir paliko kavinėje. Taigi, ambasadoje laikinąjį pasą padarė tik pačiai Justei.

„Lėkėme į kavinę dukros paso. Pakeliui nusprendėme vėl pažiūrėti „Airtag“ lokaciją, visada rodė šalia tos kavinės, kur pavogė. Nuėjome pažiūrėti. Galvojau – kur tokį mažą daikčiuką rasi, numetė kur nors ir tiek. Žiūriu, sukioju telefoną pagal kryptį ir atsuku tiesiai į įrenginio buvimo vietą – kitoje gatvės pusėje esantį šiukšlių konteinerį“, – pasakoja Justė.

Visa šeima nustebo, konteineryje iš tikrųjų išvydę moters piniginę, net kortelės kyšojo. „Ištraukėme, visos kortelės buvo vietoje, net ne visi pinigai ištraukti: kitame skyrelyje buvo dukrytės pinigai – buvo susukti, jų nesimatė, tai gal skubėdami ir išmetė“, – stebisi pašnekovė ir priduria, kad toks mažas daiktelis šį kartą padėjo išvengti daug didesnių nemalonumų nei stresas ir sugaištas laikas.

„Grįžę kreipėmės į draudimą. Vagystės atveju žala kompensuojama, tik, aišku, grynieji pinigai ne, – sako moteris. – Supratau, kad grynųjų pinigų reiktų mažiau vežiotis, kortelę juk gali užblokuoti. Jei nebūčiau pasiėmusi telefono į tualetą, būtų buvę dar liūdniau: neturi nei dokumentų, nei pinigų, nei telefono – nieko. O jeigu netyčia vienas esi...“

„Turiu eiti, iki“

Ne visos istorijos baigiasi taip sėkmingai. Kita šiaulietė Gintarė (vardas pakeistas, – aut. past.) jau ne pirmą kartą vyko į Italiją. Kadangi Genujoje, Šiaurės Italijoje, anksčiau studijavo pagal mainų programą „Erasmus“, visai be baimės ten nuvyko aplankyti draugų. Tačiau kelionė baigėsi ne taip, kaip tikėjosi: dauguma liko neaplankyti, o maršrutas prasitęsė per pusę šalies.

Genujos senamiestis yra garsus siauromis gatvelėmis, kuriomis galima nukeliauti iki Senojo uosto, itin turistų mėgstamos vietos. Moteris pasakoja, kad, nieko blogo nesitikėdama, ten sustojo pasigrožėti vaizdu ir atsipūsti po ilgos kelionės. Prie jos priėjo seniai matytas šiek tiek pažįstamas vaikinas, taigi, pasišnekėjo, kaip kuriam sekasi, kur buvo, ką veikė. „Staiga – „Turiu eiti, iki“. Vaikinas beveik pabėgo, o aš likau sutrikusi. Tiesa, tada apie dingusią piniginę dar nežinojau“, – pasakoja pašnekovė.

Kad nebeturi piniginės su asmens dokumentu, banko kortele ir grynaisiais pinigais, Gintarė pastebėjo tik viename bare susitikusi su draugu. „Neslėpsiu – puoliau į ašaras: nei dokumento, nei pinigų, skrydis namo, į Lietuvą, už poros dienų, o Genujoje Lietuvos ambasados juk nėra“, – dalijasi šiaulietė. Laimei, mieste buvo ne pirmą kartą, todėl turėjo draugą, pas kurį galėjo apsistoti.

Kitą rytą apsilankė policijos komisariate. Ten užpildė dokumentus, nurodė vietą, kur įvyko nusikaltimas, net vaikino vardą pasakė, nuotrauką parodė, tačiau viskas veltui – iki šiol nesulaukė jokių žinių. „Komisariate buvo labai malonus pareigūnas, net kitus komisariatus apskambino, kadangi, pasak jo, dažnai būna, jog vagys pinigus išsitraukia, o pačias pinigines pameta, tada žmonės randa ir atneša“, – pasakoja Gintarė.

Brangi kelionė

Deja, piniginės niekas nerado, todėl reikėjo spręsti situaciją kitaip. „Apsistojusi pas draugą, pasijaučiau saugiau, galėjau pasinaudoti internetu ir susisiekti su šeima. Artimieji draugei lietuvei, gyvenančiai Genujoje, pervedė pinigų. Išsiaiškinau, kad teks vykti į Lietuvos ambasadą Romoje – iš Šiaurės Italijos į Centrinę“, – pasakoja moteris. Jos giminaitis pažinojo ambasadorę, todėl pati procedūra tapo gana aiški. Deja, skrydis, kuriuo planavo grįžti į Lietuvą, jau buvo praėjęs. „Lėktuvas apvogtųjų nelaukia“, – šypsosi Gintarė.

Kelionė traukiniu iš Genujos į Romą truko šešias valandas: išvyksti vidurnaktį ir atvyksti anksti ryte, todėl lieka pakankamai laiko susirasti Lietuvos ambasados pastatą. Ten reikia užpildyti netrumpą anketą, kad įsitikintų, jog tikrai tai yra tas asmuo, kaip sakosi esąs. „Parašiau, kad gimiau Šiauliuose. Klausia, ar tikrai. „Jei tikrai Šiauliuose, neduosime grįžimo dokumento“, – juokiasi. Sakau: „Na, gal ir Kuršėnuose.“ Kai gimiau, juk registravo pagal tėvų gyvenamąją vietą“, – su šypsena prisimena šiaulietė.

Gavusi dokumentą, moteris susisiekė su artimaisiais, nes jau užtikrintai galėjo pirkti skrydžio bilietą – jis buvo tą patį vakarą. „Labai brangi kelionė ir labai brangus skrydis, bet džiaugiausi, pagaliau pasiekusi Lietuvą, namus“, – tvirtina Gintarė ir prisipažįsta: dabar keliaudama įsideda du dokumentus – pasą ir asmens tapatybės kortelę. „Ir juos įsidedu skirtingose vietose, pavyzdžiui, vieną į lagaminą, kitą į rankinę. Bet nuo to laiko dar nieko nepavogė“, – šypsosi.

Žingsnis po žingsnio

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos teigimu, užsienyje praradus asmens tapatybės kortelę ar pasą, reiktų kreiptis į artimiausią policijos įstaigą ir užfiksuoti, kad praradote asmens dokumentą. Tokį dokumentą reikia pateikti konsulinei įstaigai – tai galima padaryti ir elektroniniu būdu, prisijungus prie Viešųjų paslaugų, susijusių su asmens ir kitų dokumentų išdavimu, konsultavimu, teikimo LR piliečiams ir užsieniečiams informacinės sistemos. Svarbu įsidėmėti, kad, paskelbus asmens dokumentą negaliojančiu, šios būsenos pakeisti ir naudotis dokumentu negalima.

Jei asmuo yra valstybėje, kurioje LR diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga yra, galima kreiptis dėl asmens grįžimo pažymėjimo arba laikinojo paso išdavimo, arba, jei jo gyvenamoji vieta deklaruota užsienio valstybėje, dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo.

Jei asmuo yra valstybėje, kurioje nėra LR diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, dėl laikino kelionės dokumento išdavimo galima kreiptis į bet kurios Europos Sąjungos valstybės ambasadą, o dėl pagalbos – į artimiausią LR diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą užsienio valstybėje.