Leidinyje – dingęs litvakų pasaulis, atskleistas dailininko Gerardo Bagdonavičiaus piešiniuose

Šiaulių „Aušros“ muziejus, plėtodamas materialaus ir dvasinio žydų kultūros paveldo sklaidą Lietuvoje ir užsienyje, vykdo projektą „Dingęs litvakų pasaulis dailininko Gerardo Bagdonavičiaus (1901–1986) piešiniuose“, skirtą Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metams (2020). To paties pavadinimo paroda 2020 m. eksponuota Latvijoje – Rygoje ir Venspilyje. 2021 m. išleistas katalogas, kuris dėl karantino visuomenei dar nebuvo pristatytas. Sudarytoja – Odeta Stripinienė, dizaineris – Darius Linkevičius.

„Aušros“ muziejus didžiuojasi savo rinkiniuose turėdamas ypač vertingos judaikos ikonografijos. Tai dailininko Gerardo Bagdonavičiaus (1901–1986) piešiniai, Stasio Ivanausko (1917–2006), Chackelio Lemcheno (1904–2001), Zigfrido Berelsono (?–?), Stasio Vaitkaus (1907–1989), Jono Dvariškio (1912–1943), Vlado Šaulio (1902–1977), Česlovo Liutiko (1903–1984), Pelikso Bugailiškio (1883–1965) ir Maušos Fligelio (?–?) fotografijos, kuriuose XX a. 3–4 deš. buvo užfiksuotas žydų paveldas, jų gyvenimo būdas. Ši ikonografinė medžiaga svariai prisidėjo prie žydų kultūros paveldo įtraukimo į bendrąjį Lietuvos kultūros paveldo kontekstą. Ypatinga vieta čia tenka G. Bagdonavičiaus piešiniams.

G. Bagdonavičius gimė 1901 m. Radviliškyje. Pirmojo pasaulinio karo banga šeimą nubloškė į Rusijos gilumą. Šešeri metai, praleisti karo ir revoliucijos apimtoje Rusijoje, nepraėjo veltui, jaunasis Gerardas išnaudojo visas galimybes siekti išsilavinimo, dailės mokslo. 1921 m. šeima grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Šiauliuose. G. Bagdonavičius užsiėmė pedagogine veikla ir menine kūryba. Jis buvo unikalus, universalus menininkas – grafikas, tapytojas, scenografas, knygų ir žurnalų iliustruotojas, ekslibrisų kūrėjas, taip pat pedagogas, išugdęs būrį žymių mokinių, fotografas, vienas iš pirmųjų Lietuvos dizainerių, net architektas, kolekcininkas, pianistas mėgėjas, etnografas. G. Bagdonavičius pasižymėjo plačiu akiračiu, įvairiais interesais, kurių skatinamas ėmėsi ir judaikos ikonografijos.

Leidinyje „Dingęs litvakų pasaulis dailininko Gerardo Bagdonavičiaus (1901–1986) piešiniuose“  pristatomi dailininko piešiniai, atspindintys Lietuvos žydų gyvenamąją aplinką, jų kultūrinį ir religinį gyvenimą. Detaliai vaizduojamos Šiaurės ir Vidurio Lietuvos miestų ir miestelių sinagogos, kurios yra ypač svarbus šaltinis tyrinėjant žydų istoriją, kultūrą, architektūrą, paveldą. Piešiniuose dailininkas daug dėmesio skyrė specifinėms sinagogų interjero detalėms, baldams, kulto reikmenims. Unikalūs ir dailininko sukurti charakteringi tarpukario Lietuvos žydų portretai, tarsi prikeliantys iš užmaršties ano meto sinagogų lankytojus, bendruomeninio gyvenimo dalyvius. Šie kūriniai yra svarbus liudijimas litvakiškos tapatybės formavimosi ir jos raidos aspektais.

Leidinys papildytas Šiaulių krašto fotografų užfiksuotais sinagogų ir jų interjero vaizdais. Visa ši ikonografinė medžiaga padeda atkurti istorinę praeitį, rekonstruoja realius žydų bendruomenės bruožus, jos veiklos ypatumus, atskleidžia savitas Lietuvos žydų meno tradicijas.

Remdamasis šia medžiaga, 2020 m. Šiaulių „Aušros“ muziejus pristatė parodą „Dingęs litvakų pasaulis dailininko Gerardo Bagdonavičiaus (1901–1986) piešiniuose“, kuri buvo eksponuota muziejuje „Žydai Latvijoje“ (Ryga, Latvija) ir Ventspilio muziejuje (Ventspilis, Latvija).  Šiais metais paroda bus pristatoma Bauskės muziejuje (Bauskė, Latvija) ir Suvalkų apskrities muziejuje (Suvalkai, Lenkija). Parodos eksponavimo vietos – Ryga, Bauskė, Ventspilis, Suvalkai – pasirinktos, atsižvelgus į  tai, kad litvakams priskiriama žydų bendruomenės dalis, gyvenusi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje. Pagal dabartinį valstybių išsidėstymą ši teritorija apima ne tik Lietuvą, bet ir Gudiją, dalį Latvijos, Lenkijos Suvalkų krašto, net dalį Rusijos. Tikimės, kad karantinas nesutrukdys sėkmingai įgyvendinti šį projektą.

„Aušros“ muziejus taip pat išleido atvirukus su G. Bagdonavičiaus darbų vaizdais. Juos ir leidinį bus galima įsigyti netrukus startuosiančioje „Aušros“ muziejaus elektroninėje parduotuvėje arba muziejaus padaliniuose, kai jie atsidarys.