Ledo ritulys – ne tik vyrų sportas, jis populiarėja ir tarp moterų

Greičiausiai daugeliui ledo ritulys yra vyriška sporto šaka, tačiau šį faktą paneigia ledo ritulininkė, ledo ritulio trenerė ir teisėja Ramunė Maleckienė. Elektrėnuose gimusi, augusi ir dabar gyvenanti moteris ne tik pati žaidžia ledo ritulį, bet ir treniravo vaikų ir vyrų komandą, teisėjauja varžybose ir pati įkūrė moterų ledo ritulio komandą Elektrėnų HC „Amber“. Sportininkė sako, kad ledo ritulį žaidžiančių merginų vis daugėja. Kad ši sporto šaka populiarėja, rodo ir tai, kad pirmą kartą istorijoje Lietuvos moterų ledo ritulio rinktinė dalyvaus pasaulio čempionate. Taigi, koks tas moterų ledo ritulys ir kas gali užsiimti šia sporto šaka?

Visuomenėje jau yra įprasta, kad ledo ritulys yra vyrų sportas. Papasakokite, kodėl pasirinkote būtent šią sporto šaką.

Taip, nuo seno toks požiūris visuomenėje tikrai yra. Tačiau šiuolaikiniame pasaulyje vis dažniau įvairiose sporto šakose, ku­rios buvo ir yra laikomos vyriškomis, tokiose kaip ledo ritulys, vis dažniau galime išvysti ir sportininkių moterų.
Aš kiek save prisimenu, jau nuo vaikystės visą laiką sportavau: iš pradžių kieme, o vėliau pradėjau lankyti įvairius sporto būrelius mokykloje ir už jos ribų. O ledo ritulys mano gyvenime atsirado tada, kai išgirdau apie šią sporto šaką ir galimybę ją išbandyti merginoms. Viskas prasidėjo prieš dvidešimt vienerius metus – 1998 metais kovo mėnesį. Tada mokyklose kabėjo plakatas, kuris kvietė merginas išbandyti ledo ritulį. Prisimenu, kad tas kvietimas sulaukė labai daug merginų dėmesio, buvo toks laikas, kai į treniruotes susirinkdavo daugiau kaip penkiasdešimt merginų.

Esate ne tik ledo ritulio trenerė, bet ir pati jį žaidžiate. Kur išmokote šio sporto sub­tilybių?

Aš pati esu kilusi iš Elektrėnų, todėl nenuostabu, kad ledo ritulys man buvo ir yra labai artimas. Jau dvyliktoje klasėje susimąsčiau apie tai, kad ateityje noriu studijuoti kažką, kas susiję su sportu. Tada įstojau į Lietuvos kūno kultūros akademiją, kuri dabar vadinasi Lietuvos sporto universitetu. Baigiau bakalauro studijas – treniravimo sistemas, ledo ritulio specializaciją. Toliau tęsiau studijas toje pačioje akademijoje ir baigiau treniravimo sistemų magistro studijas. Ten ir gavau daugiausiai žinių apie šį sportą. Savo, kaip trenerės, kelią pradėjau dar antrame bakalauro studijų kurse. Dirbau Kauno žiemos sporto mokykloje „Baltų ainiai“ nuo 2004 metų iki šių metų.

Koks treneris Jūsų, kaip ledo ritulio atstovės, karjerai turėjo didžiausią įtaką?

Mano pačios trenerė ir visos Lietuvos moterų ledo ritulio pradininkė buvo elektrėnietė Jūratė Rulevičienė. Dabar ji su šeima gyvena JAV, o jos sūnus Pijus taip pat yra gerai žinomas Lietuvos ledo ritulio pasaulyje. Į JAV ji išvyko seniai, todėl būtent dėl šios priežasties merginoms teko išsiskirstyti. Tačiau visas pagrindines žinias, visas subtilybes perteikė būtent ji. Vėliau merginų komandos nebuvo, o aš vistiek norėjau žaisti ledo ritulį, tad man teko studijų metu žaisti su Kėdainių „Kėdainių“ ir Kauno „Velnių“ vyrų ledo ritulio komandomis.

Sakote, kad treniravotės su vyrų komanda. Niekada nejautėte diskriminacijos dėl to, kad esate moteris?

Tai buvo gana seniai, bet pripažinsiu, kad buvo visko. Tačiau bėgant laikui aš pripratau tiesiog į tai nekreipti daug dėmesio. Taip pat patys žmonės ir jų požiūriai keitėsi – dauguma į viską pradėjo žiūrėti pasaulietiškiau, ne taip kritiškai. Žmonės pradėjo daugiau viskuo domėtis, pažinti pasaulį. Kitokį požiūrį dėl to, kad esu moteris, aš galbūt daugiau pajaučiau ne tada, kai pati žaidžiau, o tada, kai teisėjaudavau vyrų varžybose.

Ne vienus metus treniravo­te vyrų ledo ritulio komandas „Baltų ainiai“ ir Kauno „Tigrai“. Kaip vyrai reagavo į tai, kad jų trenerė – moteris?

Aš treniravau Kauno „Baltų ainių“ vaikų komandą, manau, kad jie buvo prie manęs pripratę. Jie kartu su manimi augo. Trejus metus treniravau vyrų komandą. Tačiau jiems aš nebuvau staigmena. Nes vyrai, kurie žaidė toje komandoje, buvo iš Kauno „Tigrų“ klubo, kuriuos treniravo treneris Gracijus Girdauskas, o jis taip pat buvo ir mano specializacijos dėstytojas. Todėl studijų laikais tekdavo apsilankyti jų treniruotėse ir teisėjauti ne vienose jų varžybose. Tie, kas domisi ledo rituliu ne vienus metus, mane jau žino kaip trenerę, teisėją ar žaidėją.

Dirbote su Kauno komandomis, o koks Jūsų ryšys su Elektrėnais?

Aš gimiau ir užaugau Elek­trėnuose. Kaune apsigyvenau tada, kai pradėjau studijuoti. Su moterų komanda mes taip pat treniruodavomės Elektrėnuose. Šis miestas man yra labai savas, artimas. Kai gyvenau Kaune, mane vistiek traukdavo gimtasis miestas. Prieš trejus metus susilaukėme dukrytės ir būtent ji padėjo apsispręsti dėl gyvenamosios vietos. Grįžome gyventi į Elektrėnus ir dabar dirbu Elektrėnų savivaldybės sporto centre. Mano vyras taip pat yra kilęs iš Elektrėnų, todėl apsispręsti, kad reikia grįžti iš Kauno atgal, nebuvo labai sunku.

O koks yra moterų ledo ritulys? Kuo jis skiriasi nuo vyrų ledo ritulio?

Tarp vyrų ir moterų ledo ritulio skirtumų tikrai yra. Moterims yra draudžiamas kontaktas kūnu. Taip pat skiriasi ir greitis, technika, taisyklės. Tačiau dabar federacija padarė nemažai pakeitimų, todėl ir vyrų ledo ritulio taisyklės yra labiau sugriežtintos. Tiek moterų, tiek vyrų ledo ritulio taisyklių sugriežtinimas, manau, vyksta todėl, kad norima kiek galima daugiau išvengti sportinių traumų, taip pat yra siekiama, kad ledo ritulys būtų patrauklesnis, greitesnis, o žaidėjai galėtų demonstruo­ti kuo daugiau techniškumo.

Atstovavote tiek Lietuvos, tiek Latvijos moterų ledo ritulio klubams. Kuo skiriasi moterų ledo ritulys šiose dviejose šalyse?

Lietuvoje moterų ledo ritulys sparčiai populiarėja. Ledo ritulio treniruotes lankančių merginų skaičius auga. Šiuo metu Lietuvoje yra dvi moterų ledo ritulio komandos. Taip pat vis daugiau mergaičių treniruo­jasi su berniukais. Lietuvos ledo ritulio asociacija sudarė visas galimybes integruoti mergaites į Lietuvos ledo ritulio čempionatą, jos, iki tam tikro amžiaus, gali žaisti vienoje komandoje kartu su berniukais. Tikiuo­si, kad greitu metu visos ledo ritulio mokyklos turės atskiras merginų komandas. Latvijos moterų ledo ritulio rinktinė jau seniai dalyvauja pasaulio čempionatuose. Ten net yra atskiras moterų ledo ritulio čempionatas. Tame čempionate jau trečią sezoną dalyvaujame ir mes. Šiais metais startuos Pabaltijo šalių čempionatas, kuriame mes taip pat rungtyniausime. Latvijos moterų ledo ritulys yra tikrai pažengęs ir aukšto lygio. O Lietuvoje mes tik prieš penkerius metus atkūrėme moterų ledo ritulio komandą, kurios pagrindinę sudėtį sudarė buvusios pirmosios Lietuvoje moterų komandos žaidėjos. Treniruojamės, dalyvaujame varžybose, organizuojame renginius, populiarinančius moterų ledo ritulį, ir manau, kad judame ­teisinga kryptimi.

Įkūrėte moterų ledo ritulio komandą „Hockey Girls“. Kaip kilo tokia mintis?

Darėme merginų komandos, kurią treniravo Jūratė Rulevičienė, susitikimą. Tada kilo mintis vėl susitikti ir pabandyti visoms pažaisti ledo ritulį. Vėliau vyko merginų ledo ritulio populiarinimo dienos. Važinėjome po Lietuvos miestus bei miestelius ir kvietėme merginas pabandyti šią sporto šaką, prisijungti prie mūsų. Ir po vieno renginio nusprendėme, kad viską reikia padaryti oficialiau. Tada įkūriau VšĮ „Sportuok kartu“ ir spontaniškai merginų komandai davėme „Hockey Girls“ pavadinimą. Nuo šio sezono moterų ledo ritulio komanda turi naują pavadinimą – ledo ritulio klubas Elektrėnų HC „Amber“. Esame labai dėkingos Elektrėnų savivaldybei, kuri parama prisidėjo prie Lietuvos moterų ledo ritulio vystymo.

Pagal kokius kriterijus į komandą priimate naujas merginas? Ar visos turi turėti ledo ritulio pagrindus?

Mes nereikalaujame, kad merginos būtų jau anksčiau susipažinusios su ledo ritulio pagrindais. Mes kviečiame visas merginas ir moteris išbandyti šią sporto šaką. Pirmoji treniruotė yra nemokama, taip pat ir pirmiesiems kartams duodame ekipiruotę. Vienas vienintelis kriterijus yra tas, kad reikia turėti noro. Amžiaus cenzo taip pat nėra. Mūsų komandos merginos yra įvairaus amžiaus – nuo 14 metų ir vyresnės. Mūsų komandą sudaro merginos ne tik iš Elektrėnų, bet ir iš Vilniaus, Utenos, Kauno, Klaipėdos.

Ar susidomėjimas moterų ledo rituliu auga?

Šiuo metu Lietuvoje ledo ritulį žaidžia beveik šimtas merginų. Tam įtakos turėjo „Hockey Lietuva“ asociacijos organizuojamos atviros mergaičių ledo ritulio dienos, taip pat prie moterų ledo ritulio populiarinimo prisideda ir visos mokyklos bei klubai, atvėrę duris moterims. Moterų ledo ritulio populiarumas auga, todėl, manau, kad ateityje turėsime tikrai stiprią ir konkurencingą moterų ledo ritulio rinktinę. Jau šiais metais žengiame istorinį žingsnį ir pirmą kartą Lietuvos istorijoje dalyvaujame moterų pasaulio ledo ritulio čempionate. Šis faktas tik dar kartą įrodo, kad ši sporto šaka tarp moterų populiarėja ir vystosi.

Kokios moterys žaidžia ledo ritulį?

Mūsų ledo ritulio klubo Elek­trėnų HC „Amber“ merginos yra labai skirtingos. Didžiąją dalį komandos sudaro pilnametės merginos. Mūsų komandoje žaidžia įvairių specialybių ir sričių atstovės. Todėl apibrėžti, kokios jos yra, vienu žodžiu būtų sunku. Čia svarbiausia yra drąsa, nebijoti išbandymų, nebijoti pabandyti.

Jūs pati treniravote vyrų komandą, o dabar dirbate su moterimis. Su kuo dirbti Jums pačiai patinka labiau?

Tiesą pasakius, man patiko dirbti ir su vyrais, taip pat patinka dirbti ir su moterimis. Tik galiu pasakyti tai, kad su moterimis dirbti yra sunkiau. Su vyrais viskas greičiau ir paprasčiau, o moterų kolektyve vyks­ta daugiau aptarimų, jei reikia kažką išsirinkti, taip pat yra nemažai svarstymų. Su vyrais šiuo klausimu viskas paprasčiau. Taip pat moterys sunkiau priima kritiką.

Lietuvoje yra rengiamos merginų ledo ritulio dienos. Kas vyksta tomis dienomis ir kokia jų prasmė?

Merginų ledo ritulio dienos vyks­ta jau ne vienus metus. Jų metu yra kviečiamos visos merginos ir moterys, norinčios išbandyti ledo ritulį. Kaip ir minėjau, šis renginys labai padeda populiarinti šią sporto šaką ir pritraukti merginas ja užsiimti. Mes duodame inventorių, padedame merginoms žengti pirmuosius žingsnius ant ledo. Merginų ledo ritulio dienų tikslas yra pritraukti kuo daugiau naujų narių ir supažindinti su šia sporto šaka, parodyti, kad ledo ritulį žaidžia ir moterys. Kuo daugiau bus kalbama apie tai, tuo mažiau bus žmonių, kurie stebisi, kad moterys gali užsiimti vyriška laikoma sporto šaka.

Kaip atrodo ledo ritulininkių diena?

Aš pati šiais metais atstovauju Lietuvos moterų ledo ritulio rinktinei, todėl daugiau laiko skiriu pasiruošimui. Elektrėnų HC „Amber“ komandos merginos treniruojasi du kartus per savaitę – nuo pusės septynių vakaro vyksta valandos trukmės bendro fizinio lavinimo treniruotės. Vėliau laukia treniruotė ant ledo. Sekmadieniais Lietuvos moterų ledo ritulio rinktinės atstovės taip pat treniruo­jasi, tačiau treniruotės vyksta kiek anksčiau nei Elektrėnų HC „Amber“ komandos merginų. Mūsų ledo ritulininkės treniruojasi ir vyks­ta į varžybas savo lėšomis. Į varžybas vykstame taip pat savo transportu. Tačiau Elektrėnų savivaldybė mums suteikė galimybę du kartus per savaitę treniruotis ant ledo ir geriau pasiruošti varžyboms.

Kaip manote, kokia yra moterų ledo ritulio ateitis Lietuvoje?

Aš manau, kad nereikės labai ilgai laukti, kada galėsime ir Lietuvoje organizuoti moterų ledo ritulio čempionatus. Ši sporto šaka tarp moterų populiarėja, vis daugiau merginų išbando šią sporto šaką, pradeda treniruotis. Todėl manau, kad ir toliau moterų ledo ritulys populiarės ir atei­tis bus labai gera.

Pati auginate dukrą. Ar sieksite, kad ji taip pat būtų ledo ritulio atstovė?

Aš manau, kad vaikas turi turėti teisę išbandyti save įvairiose veiklose ir pats save atrasti. Tai kartoju ir tėvams, kurie atveda vaikus į treniruotes. Aš stengsiuosi, kad ir dukra atrastų save ten, kur jai atrodys geriausiai. Jei ji pasirinks kitą sporto šaką, aš tikrai tam neprieštarausiu.

Eglė Butkutė

Nuotraukos iš asmeninio fotoalbumo