LB: į ekonomiką po pensijų pertvarkos „įsilietų“ milijardas eurų, teigiamo poveikio nebūtų

Seimui priėmus antrosios pensijų pakopos pertvarką, kuri leistų gyventojams sukauptas lėšas atsiimti lengviau ir jas išleisti vartojimui, į Lietuvos ekonomiką papildomai galėtų būti „įlieta“ maždaug milijardas eurų, kurie ilguoju laikotarpiu teigiamo poveikio šalies ūkiui neturėtų, prognozuoja Lietuvos bankas (LB).

Seime svarstomi Vyriausybės siūlomi pensijų sistemos pokyčiai, kuriais būtų atsisakyta automatinio įtraukimo į kaupimą, gyventojams būtų leidžiama vieną kartą išsiimti 25 proc. sukauptų lėšų ir nustatytas beveik 2 metų pasitraukimo iš kaupimo langas.

LB jau anksčiau įvertino, kad priėmus pokyčius realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) ir infliacija 2026 m. sparčiai didėtų, o iki 2028 m. pabaigos sugrįžtų iki anksčiau prognozuotų rodiklių. 

„Iš principo tas vartojimo išaugimas trumpuoju laikotarpiu sukels infliacijos padidėjimą ir ekonomikos svyravimus, bet 2-3 metų perspektyvoje teigiamo poveikio ekonomikai iš esmės nebus“, – Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete (SRDK) penktadienį kalbėjo LB Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius.

„Infliacija ir ekonomikos augimas grįš į savo trajektoriją pradinę, bet turint omenyje, kad gali būti įlieta daugiau nei milijardas eurų į ekonomiką ir ekonomika iš principo nepaaugs dėl to, tai čia pozityvo, galima sakyti, nėra“, – sakė jis.

J. Markevičiaus teigimu, vartojimas augs pirmus porą 2026 m. ketvirčių, kai žmonės ims atsiimti lėšas.

„Nelabai mes matome skirtumo ekonomikos poveikiui, kokio laikotarpio yra (pasitraukimo – ELTA) langas, nes žmonės tikriausiai atsiims savo lėšas iš karto per pirmuosius mėnesius, kaip parodė Estijos patirtis“, – pažymėjo LB atstovas.

Siūloma, kad iš kaupimo pasitraukti galima būtų beveik dvejus metus – nuo 2026-ųjų iki 2027-ųjų rudens pradžios, techniškai gyventojams tai leidžiant padaryti abiejų metų sausio-rugsėjo mėnesiais.

LB teigimu, nustatytas ilgesnis pasitraukimo „langas“ ir panaikintas automatinis įtraukimas mažėjantis kaupiančiųjų skaičius mažins ir vidutinę gyventojų pajamų pakeitimo normą.

„Tiems, kurie pasitrauks, pensijų pakeitimo norma sumažės nuo 50 iki 40 proc. 2050 metais. Tiems, kurie nepasitrauks, pakeitimo norma iš esmės bus panaši ir sieks apie 50 proc.“ – sakė J. Markevičius.

Anot jo, baziniu scenarijumi skaičiuojama, kad dalyvių pasitraukimas iš pensijų sistemos 2050 m. sudarys papildomą 70 tūkst. dirbančiųjų poreikį arba pirmosios pensijos „Sodroje“ įmokos padidėjimą 1 proc. punktu.

„Interpretuojant taip, kaip parašyta „juodu ant balto“, (..) mūsų tyrimas kažkokio pozityvo dėl lėšų atsiėmimo ekonomikai ar pensijų sistemai nerodo“, – tikino J. Markevičius.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymai į Seimo posėdžių salę sugrįš birželį.

Anksčiau ministrė Inga Ruginienė prognozavo, kad priėmus pokyčius iš sistemos pasitrauktų apie 20 proc. kaupiančiųjų.

Siūloma atsisakyti dabar kas trejus metus galiojančio automatinio gyventojų įtraukimo į antrąją pakopą, jį keisti visiškai savanorišku kaupimo modeliu ir daugiau informuoti gyventojus apie kaupimo galimybes.

Numatytos tris sąlygos – liga, dalyvumo netekimas ir paliatyvi pagalba – kai žmogus galėtų be apmokestinimo iki pensijos išsiimti visas lėšas. 

Iki pensijos vieną kartą būtų galima atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, susimokėjus 3 proc. nuo išsiimamos sumos – tačiau atsiimti galima būtų ne daugiau negu įmokėta suma. 

Visas sukauptas lėšas, atskaičius 3 proc., atsiimti galėtų iki privalomo anuiteto sumos sukaupęs arba mažiau nei 5 metų iki pensinio amžiaus esantis žmogus.

Pokyčius siekiama įvesti ir dėl Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo, kad esamame Pensijų kaupimo įstatyme numatyta ribota galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo fondų pažeidžia Konstituciją.