Politika | 5 MIN.
Europos Komisijai (EK) užsimojus paruošti naujas gaires dėl sankcionuotų prekių tranzito per Lietuvą tarp Rusijos ir Kaliningrado, šalies viešojoje erdvėje pasigirdo nemažai būgštavimų. Nerimauta, kad toks EK apsisprendimas galėtų virsti ne kuo kitu, kaip tik papildomu įkvėpimu Rusijai dar labiau šantažuoti ES valstybes. Kelti klausimai ir dėl to, kaip toks sprendimas paveiktų Lietuvos saugumą ir užsienio politiką. Pavyzdžiui, Lietuvos diplomatas, Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras Albinas Januška viešojoje erdvėje ne kartą teigė, kad jei minėtos EK gairės taptų realybę ir tektų jas įgyvendinti, Lietuva susidurtų su rimtomis problemomis. Pirmiausiai, būtų sustiprinta Rusijoje vyraujanti nuostata, jog Lietuva jai yra tik „tam tikras pereinamas kiemas“.
Tokiais akcentais tarsi pažymėta, kad EK užmojį paruošti išimtis dėl sankcijų reikėtų vertinti ne tik kaip nuolaidžiavimą karą sukėlusiam V. Putinui ar tiesiog atstatytą galimybę Rusijai per Lietuvą vežti rusišką plieną. Tokia indikacija esą gali sukurti Lietuvos, kaip „ne pilnai suverenios valstybės“, situaciją.
Tokią grėsmę įžvelgia ir valdančiosios daugumos parlamente nariai. Tiesa, Eltos kalbinti valdantieji pirmiausiai akcentavo tikį, kad Lietuvai visgi neteks leisti rusiškoms prekėms, kurioms taikomos ES sankcijos, tranzitu iš Rusijos keliauti į Kaliningradą.
„Aš tikiu, kad ši Vyriausybė nesuteiks malonumo Kremliui ir Kremliaus draugams Europos Sąjungoje ir Briuselyje – o jų yra, mes tą žinome – kad Lietuva vienintelė iš ES valstybių būtų Komisijos funkcionierių pripažinta kaip turinti kitokį suvereniteto lygį santykiuose su Rusija“, – Eltai teigė konservatoriams priklausantis parlamentaras ir buvęs užsienio reikalų ministras Audronis Ažubalis.
„Aš netikiu, kad šita Vyriausybė bandytų taip padaryti, aš netikiu, kad taip būtų pasielgta“, – akcentavo politikas.
Panašius lūkesčius deklaravo ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Raimundas Lopata. Liberalų sąjūdžio frakcijoje dirbantis parlamentaras sakė dar turįs viltį, kad, Lietuvai su šiuo klausimu neteks susidurti.
Bet visgi, jei susiklostytų priešingai, akcentavo R. Lopata, jis pritartų nuomonei, kad tai pakenktų Lietuvos suverenitetui.
„Jeigu taip atsitiktų, tai be jokios abejonės mūsų suverenitetui būtų išsukinėjamos rankos“, – sakė politikas.
„Jei taip atsitiktų tai būtų rusų džiaugsmas. Jie, taip sakant, galėtų dar kartą nusišluostyti į Lietuvą“ – teigė parlamentas.
Ir tokia perspektyva, tikino R. Lopata, nėra abstraktus kalbėjimas apie kylančias grėsmes.
„Taip būtų parodyta, kad Lietuva nėra savarankiškas tarptautinių santykių subjektas“, – sakė jis.
Todėl, tęsė R. Lopata, minimu atveju Rusija tikrai paleistų prieš Lietuvą nukreiptus propagandinius pikdžiugiškus naratyvus ir bematant ieškotų naujų galimybių atakuoti.
G. Kirkilas ragina nedramatizuoti: mes tikrai neprarandame savo suverenumo
Tačiau su tokiu samprotavimu nėra linkęs sutikti buvęs ilgametis Seimo narys ir premjeras Gediminas Kirkilas. Jo teigimu, net jei EK pasiūlytų minėtas gaires, didelės bėdos nebūtų. Todėl ir kalbos apie tai, kad Lietuva galėtų nesivadovauti naujomis nuostatomis, būti apskritai neturėtų.
„Aš manau, kad čia problemų nėra – mes patys jas sukeliame. Tai jei patys mes problemas kelsime, jei toliau viskas bus eskaluojama... O tvarka, kurią patvirtins komisija, yra nekvestionuojama. Manyčiau, kad Lietuvoje pernelyg viskas dramatizuojama. Juk tai nėra tos sankcijos, kurios turėtų didžiulį poveikį Rusijai“, – Eltai sakė G. Kirkilas.
Kita vertus, politiko teigimu, nereikia sakyti, kad Lietuva būtinai taps pralaimėtoja Kaliningrado tranzito istorijoje, jei visgi EK nuspręstų sankcijoms taikyti išimtį. Jo teigimu, galima sakyti, kad Lietuva jau sugebėjo tam tikrų rezultatų pasiekti.
„Lietuva prieš NATO viršūnių susitikimą pademonstravo esamą situaciją su Kaliningrado tranzitu, kad jis yra pavojingas. O toliau, aš manau, kad reikia veikti su Komisija ir nedramatizuoti situacijos“, – teigė G. Kirkilas, visgi pripažindamas, kad nuomonių skirtumų tarp Lietuvos ir ES vakarinių valstybių esama.
Pirmiausiai, akcentavo jis, vakarinės ES valstybės kitaip vertina rizikas, kurios atsiranda geopolitinių įtampų metu.
„Europa yra šiek tiek kitokia, ji visada yra labiau kompromisinė ir šiuo atveju taip yra. Kitas klausimas – įtampų ir šiaip pakanka aplink ES sienas. Todėl, aš manau, kad Komisija nėra linkusi per daug šios situacijos dramatizuoti ir bando viską šiek tiek sušvelninti. Tikslus mes jau pasiekėme“, – teigė G. Kirkilas.
„Aš manau, kad dabartinėje geopolitinėje situacijoje tai yra normali praktika. Mes tikrai neprarandame savo suverenumo. Bet mums svarbi ir partnerystė su Europos Komisija. Tai tik vienas sprendimas, nes mūsų laukia kiti sprendimai dėl kitų prekių ir mums reikės ES partnerystės“, – apibendrino ekspremjeras.
etaplius TV
0
