Lauke – ne tik pramogos, bet ir erkės: erkinio encefalito pavojai ir atmintinė, kurią turėtų žinoti kiekvienas

Specialistai įspėja – bundanti gamta žymi ne tik aktyvios veiklos lauke sezono pradžią, bet ir duoda startą po žiemos išalkusioms erkėms. Vaistininkė Greta Vaitoškaitė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Infekcinių ligų klinikos vadovė prof. dr. Auksė Mickienė dalijasi vertinga informacija apie erkinį encefalitą. Ką derėtų prisiminti ir kaip apsisaugoti nuo šios pavojingos ligos?

Probleminė teritorija – visa Lietuva

Lietuvoje sergamumas erkiniu encefalitu išlieka didžiausias Europoje – 2021 m. 100 000 gyventojų teko 13,1 susirgimo atvejai. Nepaisant didelio sergamumo, daugelis žmonių vis dar nesiima prevencinių priemonių, pavyzdžiui, skiepų. Didžiausi sergamumo rodikliai yra 45-65 metų amžiaus grupėje, tačiau rizika kyla ir 25–35 metų amžiaus jaunimui.

Pasak BENU vaistininkės G. Vaitoškaitės, skiepai yra geriausias būdas apsisaugoti nuo erkinio encefalito. Optimalus laikas skiepytis yra žiemą, tačiau, to nepadarius, nevėlu skiepytis ir pavasarį.

„Paprasčiausia pasiskiepyti dar žiemą, jog imunitetas susiformuotų iki erkių sezono pradžios balandžio-gegužės mėnesiais. Jei praleidote įprastą skiepijimo grafiką, jauniems ar vidutinio amžiaus žmonėms, kurie neserga autoimuninėmis ligomis ir neturi nusilpusios imuninės sistemos, galima laikytis pagreitinto skiepijimo grafiko“, – sako vaistininkė.

Jos teigimu, vakcinacijos reikėtų vengti, jei sergate ūmia infekcine liga, esate alergiškas kiaušinio baltymui, lateksui arba veikliosioms vakcinos sudedamosioms dalims. Taip pat skiepytis nederėtų alergiškiems antibiotikams – neomicinui bei gentamicinui. Nėščios moterys turėtų užbaigti trijų dozių vakcinacijos schemą prieš planuodamos nėštumą, kad išvengtų galimų komplikacijų.

Žinoma, reikėtų nepamiršti ir kitų prevencinių priemonių: dėvėti tinkamus drabužius, naudoti erkes atbaidančias priemones ir laikytis rekomenduojamų skiepijimo intervalų. Norint išlaikyti imunitetą nuo erkinio encefalito, būtina revakcinacija kas 5 metus (arba kas 3 metus vyresniems nei 60 metų asmenims).

Specialistė pastebi, jog vis daugiau gyventojų pasiskiepyti renkasi vaistines. Nenorintiems skiepo vykti į polikliniką, vaistinėse galima tą padaryti patogiu metu – po darbų ar savaitgaliais.

Menkas įkandimas, skaudžios pasekmės

Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Infekcinių ligų klinikos vadovės prof. dr. Auksės Mickienės, erkinis encefalitas nėra tai, su kuo reikėtų juokauti – tai yra sunki virusinė infekcija.

„Nors ši infekcija gali būti perduodama ir vartojant nevirintus pieno produktus, tačiau tai sudaro tik 5 proc. atvejų. Norint sumažinti riziką, gyventojai turėtų imtis visų prevencinių priemonių, leidžiant laiką gamtoje naudoti repelentus ir vartoti termiškai apdorotus pieno produktus. Tačiau skiepai vis tik laikomi veiksmingiausia prevencijos priemone“, – priduria klinikos vadovė.

Anot profesorės, erkinio encefalito simptomai pasireiškia praėjus tik 1-2 savaitėms po erkės įkandimo ir gali priminti gripui būdingus simptomus, tokius kaip karščiavimas, raumenų skausmai ir silpnumas.

„Šie pradiniai simptomai paprastai išnyksta per penkias-šešias dienas, tačiau po jų gali prasidėti rimtesnė antroji fazė, susijusi su smegenų pažeidimo požymiais. Deja, specifinio ligos gydymo nėra, todėl norint valdyti simptomus ir stebėti paciento būklę, jį būtina paguldyti į ligoninę“, – įspėja infekcinių ligų klinikos vadovė.

Profesorės teigimu, taip pat svarbu atskirti Laimo ligą nuo erkinio encefalito, nes Laimo liga paprastai pasireiškia kaip odos būklė su paraudimu ar bėrimu, ir ją reikia gydyti antibiotikais. Tuo tarpu erkinis encefalitas visų pirma sukelia karščiavimą ir nervų sistemos pažeidimus. Jei Laimo liga negydoma, ji gali progresuoti ir sukelti sąnarių, nervų sistemos, akių ir širdies pažeidimus.

„Tiesa, priešingai nei mano dauguma visuomenės, ankstyvosios Laimo ligos stadijos paprastai yra išgydomos. Be abejo, svarbu konsultuotis su medicinos specialistais, jog būtų tinkamai gydoma ir diagnozuojama tiek erkinio encefalito, tiek Laimo liga“, – pataria vadovė. 

Trumpa atmintinė, sauganti sveikatą

Atkreipkite dėmesį į didelės rizikos zonas: erkės dažniausiai aptinkamos miškingose, pievomis gausiose vietovėse, ypač aukštoje žolėje, krūmuose ir lapų paklotėje. Jei įmanoma, venkite vaikščioti tokiose vietose arba laikykitės jau pramintų takų.

Dėvėkite šviesius drabužius: dėvėdami šviesius drabužius galite lengviau pastebėti erkes, kol jos dar nespėjo įkąsti. Taip pat apsvarstykite galimybę dėvėti marškinius ilgomis rankovėmis ir ilgas kelnes, kad kuo mažiau būtų apnuoginta oda.

Susikiškite drabužius: kelnes susikiškite į kojines, o marškinius – į kelnes, jog sukurtumėte fizinį barjerą ir erkėms būtų sunkiau pasiekti odą.

Tikrinkitės: būdami lauke, kruopščiai patikrinkite save, vaikus ir naminius gyvūnus, ar nėra erkių. Ypatingą dėmesį skirkite tokioms vietoms kaip galvos oda, už ausų, po pažastimis ir aplink juosmenį. Kuo greičiau pašalinkite visas rastas erkes.

Po veiklos lauke nusiprauskite duše: prausdamiesi duše per dvi valandas po buvimo lauke galite nuplauti neįsisiurbusias erkes ir dar kartą pasitikrinti.

Tinkamai pašalinkite erkes: jei radote prie odos prikibusią erkę, pincetu plonais galais suimkite erkę kuo arčiau odos. Švelniai traukite į viršų, tolygiai spausdami, nesukdami ir nespausdami erkės. Ištraukę kruopščiai nuvalykite įkandimo vietą muilu ir vandeniu arba antiseptiku.