Latvijos parlamentas pritarė pasitraukimui iš Otavos konvencijos

Saeima trečiadienį galutiniu svarstymu priėmė įstatymo projektą dėl Latvijos pasitraukimo iš Otavos konvencijos, draudžiančios priešpėstinių minų naudojimą, saugojimą ir gamybą.

Saeima sprendimą dėl Latvijos pasitraukimo iš konvencijos priėmė per du svarstymus.

Už Latvijos pasitraukimą iš Otavos konvencijos balsavo 66 parlamentarai, o 14 buvo prieš. Du deputatai susilaikė, o trys nebalsavo.

Kaip skelbė BNS, kovą Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos gynybos ministrai bendrame pareiškime paragino savo šalis iš sutarties pasitraukti, vėliau prie jų prisijungė ir Suomija.

Visos Europos Sąjungos šalys yra Otavos konvencijos narės, o Kinija, Rusija, JAV, Indija ir Pakistanas nėra prie jos prisijungusios.

„Pasitraukimas iš Otavos konvencijos esant karinei grėsmei suteiks mūsų kariuomenei lankstumo panaudoti visas įmanomas priemones apginti mūsų piliečius“, – parlamento paskelbtame pranešime teigė Užsienio reikalų komiteto vadovė Inara Mūrniecė.

Užsienio reikalų ministerija tvirtina, jog Latvijai jungiantis prie Otavos konvencijos nebuvo jokių karinių, strateginių ar saugumo sumetimų, kurie neleistų Latvijai prisijungti. Dabar Baltijos regione situacija pasikeitė.

Ministerija pabrėžė, jog prieš trejus metus pradėdama plataus masto karą Ukrainoje Rusija parodė, jog nepaiso suverenių valstybių sienų bei tarptautinės teisės. Todėl Latvija privalo išlaikyti pasirinkimo laisvę bei lanksčias galimybes panaudoti įvairias ginklų sistemas tam, kad sustiprintų atgrasymą ir nacionalinį saugumą.

Nurodoma, jog priešpėstinės bei kitokios minos ir ginklų sistemos didina ginkluotųjų pajėgų galimybes uždelsti ar sustabdyti priešiškų pajėgų judėjimą. Turint omenyje dabartinę saugumo situaciją, tvirtinama, kad Otavos konvencija riboja Latvijos gynybos pajėgumus.

Konvencija taip pat reglamentuoja, jog šalys signatarės turi teisę iš jos pasitraukti. Apie pokyčius bus pranešta kitoms šalims bei Jungtinėms Tautoms (JT), o pasitraukimas įsigalios praėjus šešiems mėnesiams.

Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas penkių šalių paskelbtus sprendimus pavadino „pavojinga kliūtimi civilių gyventojų apsaugai ginkluoto konflikto metu“.

Grupės „Landmine Monitor“ duomenimis, per tris sutarties galiojimo dešimtmečius žmonių, žuvusių ar sužalotų nuo minų, skaičius sumažėjo nuo 25 tūkst. iki mažiau nei 5,8 tūkst., o pasaulyje sunaikinta milijonai minų.

Ministerija pabrėžia, kad Latvija, užtikrindama savo saugumą, ir toliau gerbs tarptautinę humanitarinę teisę, taip pat ir civilių apsaugą ginkluoto konflikto metu. Priešpėstinių minų įsigijimas, dislokavimas ar panaudojimas remsis karine logika. 

Latvių analitikas Maris Andzanas teigė, kad sprendimą dėl Otavos konvencijos palaiko visuomenė.

„Visuomenė pritaria ir nepastebėjau jokių diskusijų dėl humanitarinių klausimų“, – naujienų agentūrai AFP sakė Rygos geopolitinių studijų centro direktorius.

„Diskusijos buvo apie tai, kad jos (minos) būtų dedamos tik tuo atveju, jei būtų rimtas pagrindas manyti, kad Rusija“ gali užpulti, sakė jis.